Panevėžio rajone Lietuvos šimtmečio proga numegztas beveik kilometro ilgio trispalvis šalikas. Rajono savivaldybė skelbia, kad prie 55 kilogramus sveriančio mezginio prisidėjo 450 žmonių.
Simbolinį trispalvį šaliką Vasario 16–osios minėjimui prieš metus numegzti sumanė rajono Tiltagalių kultūros centro Geležių padalinio meno vadovė Jovita Barolienė. Jos idėja sulaukė palaikymo ir pagalbos iš dar dvidešimties miestelio mezgėjų, joms padedant buvo numegzti pirmieji šimtas šaliko metrų.
Vėliau prie iniciatyvos „Numegzta Lietuva“ prisidėjo įvairių miestelių ir bendruomenių nariai, buvo numatytos vietos, kur norintieji galėjo prisidėti prie šio šaliko mezgimo.
Tuo tarpu Klaipėdos technologijų mokymo centras trispalve nusprendė apjuosti savo pastatą. Įstaigos moksleivių ir jų mokytojų megzta juosta nusidriekė daugiau kaip 300 metrų.
Dar viena akcija, skatinanti paimti virbalus į rankas, vyks visus metus: šalies gyventojai kviečiami megzti trispalve puoštas kojinaites naujagimiams. Vilnones kojinaites 9–10 centimetrų ilgio pėdutėmis galima pristatyti į jų surinkimo vietas daugiau kaip dvidešimtyje Lietuvos miestų arba atsiųsti asociacijai „Padedu augti“.
Bėgioja Tautiškos giesmės tekstą
Valstybės šimtmečio proga atsirado ne viena iniciatyva, skatinanti judėti: lietuviai kviečiami į žygius pėsčiomis ar dviračiais, orientacinius žaidimus.
Į grupę „Bėgame Tautišką giesmę pasaulyje“ feisbuke susibūrę bėgiojimo mėgėjai judėjimo maršrutą sekančių programėlių pagalba fiksuoja, kaip jų pasirinkti bėgimo maršrutai susidėlioja į vieną ar kelis žodžius iš Tautiškos giesmės. Grupės narių keliamuose paveikslėliuose – per visą Kauno Ąžuolyną nusidriekęs žodis „Tavo“, Panevėžio Kultūros ir sporto parke išbėgiotas „Tiesa“, Kudirkos Naumiesčio laukuose išmintas „Vaikai“, San Franciske (JAV) išbėgioti žodžiai „dega mūsų“, apvesti širdies forma.
Visi šie žodžiai Vasario 16–ąją turėtų būti sudėti į vieną tekstą.
Tuo tarpu Kaune norintys netradiciškai paminėti valstybės šimtmetį kviečiami penktadienį leistis į dviračių žygį, kurio 40 kilometrų besidriekiantis maršrutas sudėliotas taip, kad atrodytų lyg Lietuvos kontūras.
Kol dviratininkai mins sumažintą Lietuvos kontūrą, trys vaikinai ruošiasi leistis į kelionę automobiliu aplinkui Lietuvą keliais, esančiais arčiausiai Lietuvos sienos. Jie sieks pagerinti rekordą ir 1330 kilometrų atstumą įveikti greičiau nei per 16 valandų 36 minutes – pagerinti savo pačių 2014 metų rekordą.
Alytaus sveikuoliai Lietuvos šimtmetį ruošiasi paminėti lediniame vandenyje: prie mažosios Dailidės ežerėlio Vasario 16–ąją vyks sveikuolių maudynės.
Lietuvos šimtmečio proga daugybė renginių taip pat vyks didžiuosiuose Lietuvos miestuose: Vilnius ruošiasi nusikelti šimtą metų į praeitį – čia skambės retro muzika, o restoranai, pasipuošę senovinėmis iškabomis, siūlys patiekalus pagal šimtmečio senumo receptus.
Kaune vyks orientacinis žaidimas, kurio dalyviai turės susitikti su įvairiomis istorinėmis asmenybėmis. Klaipėdoje vyks šventinis Marijono Mikutavičiaus koncertas.
Vilniaus dangoraižius nudažė trispalvės. Aukščiausia – 100 metrų aukštyje
Pakelti akis aukštyn per vasario 16-osios iškilmes Vilniuje verta ne vien dėl šventinių fejerverkų, bet ir dėl įspūdingo reginio dešiniajame Neries krante – čia dangoraižių fasadus nudažė trispalvės, skirtos Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo šimtmečiui paminėti. Dangoraižio #Tower, kuris yra vienas aukščiausių pastatų Konstitucijos prospekte, Lietuvos trispalvė įžiebta net 100 metrų aukštyje. „Iš toli matomos trispalvės vaizdo projekciją sukūrė galingas šviesos srautas. O šviesa lydi visą mūsų laisvės ir valstybės modernėjimo kelią. Šimtas metų nuo Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo – šimto metrų aukštyje šviečianti vėliava. Toks yra mūsų sveikinimas iš naujojo Vilniaus miesto centro“, – sako Saulius Kulvietis, #Tower apartamentus vystančios bendrovės „Irec Baltic“ komercijos direktorius.
Valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtą sumanymą įgyvendinti padėjo bendrovės „AB Light“ šviesų architektas Arvydas Buinauskas. Jis neslėpė, kad su tokiu iššūkiu susidūrė pirmą kartą, tačiau greitai apskaičiavo reikiamus parametrus ir suprojektavo šventės dvasią perteikiantį vaizdą. „Buvo labai įdomu prisijungti prie projekto, nes pirmą kartą įžiebsime trispalvę taip aukštai – ant pastato, kurį sudaro 29 aukštai. Mums labai svarbu prisidėti prie šventės, sustiprinti visuotinį džiaugsmą laisve, juk tai yra nepakeičiama vertybė, atverianti kelią drąsiausioms idėjoms“, – sako A.Buinauskas.
Šviesų architekto teigimu, projekcija ant pastato buvo sukurta panaudojant 55 šviestuvus. „O vieną tokį šviestuvą sudaro 96 LED lemputės, tad matematika paprasta – iš viso turime daugiau negu 5 tūkstančius lempučių. Visas jas mūsų komanda patikrino ir suderino, kad šviesos srautai susilietų, pagrindinės spalvų spektro susimaišytų į atitinkamų atspalvių spalvas ir dangoraižio sieną nutviekstų ryški Lietuvos trispalvė“, – aiškina A.Buinauskas.
Spalvų projekcija 100 metrų aukštyje vilniečius ir miesto svečius džiugins visą šventinį savaitgalį, iki vasario 18 dienos.
Nunerta rekordinė trispalvė
Lietuvos atkūrimo šimtmetį 26-erių metų Katarina Jonaitytė sutiko ypatingai. Jos rankose įspūdinga 3,52 metrų ilgio ir 82 centimetrų pločio vąšeliu iš lininių siūlų nunerta trispalvė, pripažinta oficialiu Lietuvos rekordu. Nunerti rekordinei trispalvei prireikė 8 mėnesių ir net 1099 gramų lininių siūlų.
Ši idėja merginai gimė dar prieš metus, svarstant, kaip ji galėtų prisidėti prie šios ypatingai svarbios ir gražios Lietuvai jubiliejaus progos. Neilgai trukus, visiškai spontaniškai nusprendė – vąšeliu nunerti didžiausią Lietuvoje trispalvę. Darbas reikalavo ne tik didelio kruopštumo, tačiau ir didelių lininių siūlų atsargų, kurių įsigyti buvo pakankamai sudėtinga.
“Tai dovana Lietuvai. Šią trispalvę puošia išsiuvinėtas 144 malūnų motyvas, simbolizuojantis išsilaisvinusią iš sąstingio, nepriklausomą ir tvirtą Lietuvą.” - džiaugėsi kūrinio autorė K.Jonaitytė.
Unikali trispalvė iškilmingai pirmą kartą viešai išskleista patriotinio renginio metu Kruonio miške, kuriame buvo užkasti trijų jaunų partizanų Prano Žukausko-Šalmo, Stasio Lekavičiaus-Gulbino, Jurgio Krušinsko-Žiedelio kūnai. Jiems išskleisti savos trispalvės nepavyko, šaltą 1946 metų Vasario 16-osios naktį, jie pakliuvo į NKVD kareivių ir stribų pasalą ir buvo nužudyti.
"Džiaugiuosi tokiu jaunos merginos entuziazmu ir didele kantrybe. Katarina padovanojo Lietuvai nuostabaus grožio, rekordinę trispalvę. Būtent Lietuvos atkūrimo šimtmečio proga visiems mums noriu palinkėti to paties – entuziazmo kuriant Lietuvą ir didelės kantrybės jeigu viskas šiuo metu dar nėra taip, kaip norėtųsi. Šis pavyzdys įrodo, kad nenuleidžiant rankų – viskas pasiekiama.“, - kalbėjo rekordinės trispalvės globėja Seimo narė Gintarė Skaistė.
