Šalies universitetams gresia jungimas. Vilnius ir Kaunas turėtų tik po vieną universitetą. Kaip bus su Šiauliais ir Klaipėda? „Mes ramūs“, — tvirtina Šiaulių universiteto rektorius profesorius Vidas Lauruška. Bet projektas laikomas signalu visiems universitetams galvoti apie savo perspektyvą.
Būtų suvaryti į konglomeratus
Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui trečiadienį buvo pristatyti Ministro Pirmininko sudarytos darbo grupės siūlymai dėl universitetų tinklo optimizavimo Vilniuje ir Kaune.
Vilniuje šešis universitetus į vieną siūloma sujungti iki 2015 metų, Kaune — penkis į vieną iki 2017 metų.
Esą Lietuvoje tik taip galima susikurti Europos ir pasaulio lygį atitinkančių universitetų, konkurencingų ir orientuotų į mokslo ir studijų vienovę, mokslinių tyrimų universalumą.
Ekspertai nesutarė iki galo, ką daryti su Dailės akademija ir Muzikos ir teatro akademija. Mykolo Romerio universitetui gali būti rengiamas privatizavimo kelias.
Regionai turi užnugarį
„Mes gyvename labai ramiai, nes visur propaguojama regioninė politika, mes turime stiprų Prezidentės Dalios Grybauskaitės, Mokslų akademijos palaikymą, — tvirtino “Šiaulių kraštui“ V. Lauruška, Šiaulių universiteto rektorius.
Jis mano, jog Prezidentės pozicija turėjo įtakos, kad ekspertų grupei nebuvo kelta užduotis dėl regioninių universitetų.
„O savaime numirti mes nesirengiame, ir to nebus“, — įsitikinęs rektorius.
Šiaulių universitetas per trejus metus sumažėjo nuo 12 tūkstančių iki 7,5 tūkstančio studentų. Tačiau pernai ir šiemet priimta panašiai studentų.
V. Lauruškos teigimu, stiprūs gali būti ir 4 tūkstančius studentų turintys universitetai. Kita vertus, Lietuva per maža turėti tokius „universitetinius monstrus“, kokie dabar siūlomi Vilniuje ir Kaune.
Keisti junginiai
„Universitetas — tai ne vien studijų programos, bet regionų prestižas, kultūra, švietimas, specialistai, — sako profesorius Aloyzas Gudavičius, ŠU senato pirmininkas. — Vien dėl to regioniniai universitetai turi būti. Lietuvoje ne vien Vilnius ir Kaunas yra miestai — bet ir Šiauliai, Klaipėda.“
Jam labai keisti siūlymai jungti Vilniaus Gedimino technikos universitetą su Vilniaus universitetu arba Kauno technologijos universitetą su Vytauto Didžiojo universitetu ar Sveikatos universitetu.
„Kokia prasmė? — sako A. Gudavičius. — Specializuotų universitetų, ir labai garsių, pasaulyje yra ne vienas.“
A. Gudavičiaus nuomone, studentų skaičius mažėjimas negali būti universitetų naikinimo argumentas — apie studijų ir mokslo lygį reikia galvoti.
„Aukštojo mokslo reformos trūkumas, kad universitetai tapo priklausomi nuo studentų atsinešamo krepšelio, užtat tas lygis ir krinta, — teigia profesorius. — Krepšeliai turi būti derinami su valstybės užsakymu pagal studijų programos lygį ir valstybės poreikį. Dabar kiekvienas universitetas šimtus vadybininkų išleidžia — tai tik diplomų dalijimas.“
Ekspertų „matymas“
Valentinas Stundys, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas, „Šiaulių kraštą“ tikino, jog kol kas jungimo reforma — tai tik “ekspertų matymas“. Dėl jo dar daug bus diskutuojama.
„Tikslas buvo pasižiūrėti į tuos miestus, kuriuose yra didžiausia universitetų koncentracija, — sakė V. Stundys. — O Šiauliai, Klaipėda turi po vieną universitetą, todėl į pasiūlymų lauką nepakliūna.“
Be to, anot komiteto pirmininko, regionai turi turėti savo mokslo ir studijų centrus, kitaip „mūsų regioniškumas susilpnės“. Tačiau, anaiptol, jie neturėtų ramiai gyventi.
„Išliks, kol bus paklausūs, — sako V. Stundys. — Skaičiai, kuriuos pateikė ekspertai, verčia visus suklusti: ar Šiauliuose, ar Kaune. 2020 metais, skaičiuojama, studentų mažės 40 procentų: nuo 160 tūkstančių litų iki 100 tūkstančių. Tai palies ir regioninius universitetus.“
Jau kitais metais turėtų atsirasti tikslinis universitetų finansavimas, kurį numato Mokslo studijų įstatymas.
„Bet jis turės savo logiką ir pagrindimą, ir tai nebus pagrindinis gelbėjimosi ratas regioniniams universtetams“, — teigė komiteto pirmininkas.
Rūta Jankuvienė
