Profesorius Alvydas Unikauskas pasidomėjo, kas lemia ilgą jų gyvenimo trukmę. Pasirodo, japonai turi labai paprastą, bet neįtikėtinai sveikatą gerinančią tradiciją:
„Pavalgę tampate mieguisti? Yra mažas triukas, kuris po valgio automatiškai gali sumažinti jūsų cukraus kiekio kraujyje padidėjimą. Šis triukas – ne kažkokia prielaida, o mokslu pagrįsta tiesa. Ir tai veikia, todėl dalinuosi su jumis“.
Išdavė, kur slypi ilgaamžiškumo paslaptis
Taigi, kas tai per triukas? Kada jį naudoti – prieš valgį ar po jo? Ir kodėl jis bus naudingas būtent jums?
Visa paslaptis – judėjimas. Reikia daryti mažo intensyvumo treniruotes po valgio. Idealiai tinka vaikščiojimas. Tačiau kada geriausia eiti vaikščioti?
„Mokslininkai atliko 3 dienų tyrimą, kuriame dalyvavo grupė diabetu sergančių žmonių. Jų cukraus kiekis kraujyje buvo tikrinamas 4 val. po valgio. Pirmą dieną jie nėjo pasivaikščioti. Antrą dieną ėjo prieš valgį. O trečią – jau pavalgę.
Ką parodė tyrimas? Cukraus kiekio kraujyje rodikliai buvo geresni trečią dieną. Taigi, sergantiems II tipo diabetu vaikščiojimas po valgio glikeminį poveikį sumažina daug geriau, nei vaikščiojimas prieš vakarienę“, – paaiškina A. Unikauskas.
Dar vienas svarbus klausimas – kiek laiko turi praeiti po valgio prieš einant pasivaikščioti?
„Į šitą klausimą atsakysiu remdamasis kita moksline studija. Atsitiktine tvarka buvo atrinkti diabetu sergantys žmonės. Viena grupė sportavo 30 min. po valgio, kita – valandą.
Buvo pastebėta, kad nėra didelio skirtumo tarp šių intervalų. Tiesa, vaikščiojant po valgio praėjus 60 min. rezultatai vos geresni, bet skirtumas nebuvo reikšmingas“, – detalizavo A. Unikauskas.
Kodėl skydliaukės hormonams reikalingos sveikos kepenys?
Kaip manote, kurio organo veikla smarkiai susijusi su skydliaukės funkcija? Kepenys! Ar žinojote, kad dėl hipotirozės ne visada kalta yra pati skydliaukė?
Šeštadienio rytą prof. A. Unikauskas kalbės, koks ryšys yra tarp skydliaukės ir kepenų bei kodėl kartais reikia gydyti kepenis, o ne skydliaukę, kad jos išskiriami hormonai veiktų.
Tarp hipotirozės ir suriebėjusių kepenų yra reikšmingas ryšys. Kuo blogiau dirba kepenys, tuo mažiau bus aktyvaus skydliaukės hormono T3. Jei šiek tiek pagerinsite kepenų funkciją, aktyvaus skydliaukės hormono taip pat padaugės – taip lyg netiesiogiai pageriname skydliaukės funkciją.
Net 90 proc. hipotirozės atvejų atsiranda dėl Hašimoto ligos, autoimuninio sutrikimo. O tai visiškai kitas atvejis, kai organizmas gamina antikūnius prieš skydliaukę, sukelia uždegimą, nuslopina skydliaukės veiklą, o kepenų suriebėjimas būklę dar labiau pablogina.
Daugeliu atvejų pagrindinė riebių kepenų priežastis yra fruktozė arba mityba, kurioje yra daug angliavandenių.
„Kepenų, o tuo pačiu ir skydliaukės būklę gali pagerinti keli dalykai. Visų pirma – tikrasis margainis. Jis padeda sustiprinti kepenų ląsteles. Jis skatina naujų ląstelių augimą ir taip padeda kepenims atsigauti“, – sakė A. Unikauskas. Plačiau apie šį augalą ir kur jo gauti papasakojo „Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Aleknienė.
„Kitas veiksmingas būdas gerinti kepenų veiklą – cholinas. Tai vitaminas B4, kuris leidžia sumažinti kepenų riebalus. Šio elemento daugiausia kiaušinio tryniuose“, – sakė A. Unikauskas.
Kepenų ir skydliaukės veikla taip pat gerės, jei jūsų organizme netrūks svarbių mineralų – cinko ir seleno.
„Selenas – labai galingas antioksidantas, itin naudingas ir skydliaukei, ir kepenims. Negana to, jeigu turite autoimuninę ligą, organizmas pagamina per daug vandenilio peroksido, o selenas padeda jį neutralizuoti. Maistas su selenu: jūrinė žuvis, kepenys, saulėgrąžos, riešutai“, – naudingus produktus vardino A. Unikauskas.
Laida „Kviečiame daktarą!“ – šeštadieniais, 11.00 val. per TV3!
