Ar gali nuolatinis skausmas išprovokuoti kraujospūdžio padidėjimą? Profesorius Alvydas Unikauskas sako, kad taip.
Arterinė hipertenzija gali būti pirminė ir antrinė. Pirminė – dažniausias hipertenzijos tipas, kuris nustatomas 95 proc. pacientų, kurių kraujospūdis yra padidėjęs. Tai – lėtinė liga, kurios gydymas, jei nekeičiamas gyvenimo būdas, įskaitant mitybą, trunka visą gyvenimą.
Antrinė hipertenzija nustatoma retai – tik 5 proc. pacientų, o ir priežastis dažniausiai būna konkreti. Tai gali būti viena iš endokrininių ligų, inkstų ligos, naudojamų medikamentų šalutinis poveikis ir t.t. Pašalinus pagrindinę ligą, kraujospūdis ir vėl grįš į normos ribas.
„Šį rytą kalbėsiu apie pirminę hipertenziją, kuri priklauso nuo jūsų gyvenimo būdo. Tai klasikinė tetrada: maistas, judėjimas, miegas ir stresas“, – vardins profesorius.
Anot profesoriaus, stresas gali kilti dėl biomechaninių arba psichinių priežasčių. Vadinasi, priežastimis gali tapti tiek kūno, tiek ir emociniai negalavimai. Stresą sukelti gali ir pastovūs persivalgymai, arba netinkami santykiai su kitu žmogumi. Lėtinis skausmas – vienas iš pagrindinių veiksnių, kuris lemia kraujo spaudimo didėjimą. Mūsų nervų sistema turi daug funkcijų ir viena svarbiausių – prisitaikyti prie streso, kad tiesiog išgyventume. O lėtinis skausmas, deja, yra lygus stresui.
Laidoje A. Unikauskas ir pats prisipažins, kas kelia stresą jam. Anot jo, tai – kraujo spaudimo matavime sukeltas chaosas!
Kaip išmokti valdyti stresą? Kaip taisyklingai pasimatuoti kraujospūdį? Atsakymus sužinosite laidoje.
Kas yra „Sofos sindromas“?
Kita laidos tema – „Sofos sindromas“. Profesorius A. Unikauskas įsitikinęs – judančio žmogaus ligos nepagauna. O štai nejudančiam gresia net 35 lėtinės ligos!
„Aš tai pavadinčiau „sofos sindromu“. Labai noriu jums papasakoti, kuo skiriasi judančio ir ant sofos nuolatos sėdinčio žmogaus sveikata“, – intriguos profesorius.
Metabolinis sindromas, diabetas, suriebėjusios kepenys, vėžys, nusilpęs imunitetas, širdies ir kraujagyslių ligos, insultas, demencija, osteoporozė, artritas, erekcijos sutrikimai… Visa tai galima „užgyventi“, jei vis dažniau vietoje pasivaikščiojimo rinksitės serialų žiūrėjimą. O svarbiausia, anot profesoriaus, yra tai, kad pradėt judėti – niekuomet nevėlu!
Šio šeštadienio laidos žiūrovai daugiau sužinos apie tiesioginį ryšį tarp judėjimo ir sveikatos. Anot A. Unikausko, kai judate, visi organai deguonimi aprūpinami kur kas geriau. Taip pat judėjimas gerina nuotaiką, padeda didinti odos, kraujagyslių, sąnarių, sausgyslių, raiščių ir raumenų elastingumą bei leidžia pagerinti testosterono ir insulino rodiklius.
Kaip pasiruoti sportui? Kaip turi atrodyti sportininko vaistinėlė? Atsakymai – šio šeštadienio laidoje.
„Kviečiame daktarą“ – šeštadieniais, 11.30 val. per TV3!
