300 hektarų ploto hidroelektrinės aukštutiniame baseine energetikai iš „Ignitis grupės“ norėjo įrengti plaukiojančių saulės kolektorių elektrinę – tikrą pasididžiavimą. Projektą kūrė kartu su Kauno technologijos universiteto mokslininkais. Tai būtų pirmoji tokia jėgainė šio regiono šalyse.
Jėgainės konstrukcija prisitaikytų prie kintančio vandens lygio Kruonio aukštutiniame baseine. Būtų atspari bangavimui ir ledui.
Tačiau būtent atsparumas bei prisitaikymas vandenyje ir pasirodė neįveikiama užduotis. Dar lapkričio pabaigoje „Ignitis“ gyrėsi, kad pradėjo saulės kolektorių montavimo darbus ant vandenyje plaukiojančių plūdurų. Tiesa, gerokai mažesne apimtimi, kad būtų patikrinta, ar įmanoma įgyvendinti visą projektą. Tačiau vos po kelių savaičių eksperimentas žlugo.
„Pamatėme, kad dėl bangų mūšos, dėl sūkurių Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės baseine elektrinė eksperimentinė išsiardė ir dalys pasklido vandenyje. Tada dar kitus dalykus, ką pastebėjome, kad elektrinė dėl bangų mūšos apledėja kai dar vanduo nėra pats užšalęs“, – „Ignitis grupės“ atstovas Artūras Ketlerius.
Nors tyrimus darė Kauno technologijos universiteto mokslininkai, jie šio projekto nesėkmę pakomentuoti atsisakė. Pati „Ignitis grupė“ pirštu baksnoja į partnerius iš Nyderlandų.
„Dėl klaidos taip 100 procentų pasakyti negalime, bet ką mes matome, kad mūsų subrangovų įrangos tiekėjų, kurie tiekė tas plausto dalis, tų plūdurų dalis, Nyderlandų bendrovė, jų techniniai sprendimai nepasiteisino ir nebuvo tinkami“, – aiškina A. Ketlerius.
Dabar su olandais deramasi dėl galimybės susigrąžinti pinigus. Į juos TV3 žinios kreipėsi su prašymu pakomentuoti situaciją, bet atsakyti jie nesiteikė.
Projektui buvo išleista daugiau nei pusketvirto šimto tūkstančių eurų. Virš šimto tūkstančių teko KTU mokslininkams, paruošiamieji darbai kainavo dar apie pusę šimto tūkstančių, o patys eksperimentinės elektrinės darbai atsiėjo apie 200 tūkstančių eurų. Didžiąją dalį, pustrečio šimto tūkstančių sumokėjo „Ignitis“ grupės bendrovės. Europinės paramos panaudota dar beveik šimtas tūkstančių. Ar juos reikės grąžinti – nežinia. Šiai dienai išmokėta 98 800 eurų. Projekte numatytų darbų atlikimas siekia 63,5 procentus. Svarstomi įvairūs variantai, kurie tenkintų abi puses. Kol kas sprendimas nėra rastas.
„Tai yra eksperimentas ir žiūrima, kaip realiomis sąlygomis atrodo, tai eksperimentai tam ir daromi, kad neinvestuotume milžiniškų sumų iš karto ir statydami didelio ploto elektrines, prieš tai nedidelį gabalą elektrinės pastatydami ir pasižiūrėdami, kaip realiomis sąlygomis veikia. Tai čia kažkokio vieno atsakingo tikrai neišskirčiau“, – priduria A. Ketlerius.
Mokslininkų skaičiavimai rodė, kad uždengus visą baseino plotą saulės kolektoriais, tokios jėgainės galia siektų iki 250 megavatų, o tai dvigubai daugiau, nei pačios hidroakumuliacinės elektrinės.
Per metus šios jėgainės pagaminamos elektros energijos užtektų elektra visus metus aprūpinti daugiau nei 120 tūkstančių namų ūkių.
Sustabdžius projektą, „Ignitis“ skelbia, kad prie jo kada nors ateityje dar gali grįžti, tačiau reikia iš mokslininkų sulaukti ir naujų technologijų.
