Akmenimis grįstų gatvių ir Habsburgų žavesio pilnas miestas yra arčiau Krokuvos nei Kijevo, maždaug 80 kilometrų nuo sienos su Lenkija. Tikimasi ir vilimasi, kad kova bus sulaikyta ir įvyks kitur.
„Kijevas yra Ukrainos širdis, bet Lvovas yra jos siela“, – Lvovo meras Andrijus Sadovyi sakė „Politico“.
Prasidėjus Rusijos karui į Lvovą pradėjo plūsti ir kiti žmonės iš Rytų Ukrainos miestų. A. Sadovyi iš karto sureagavo į kilusį konfliktą – uždarė mokyklas ir paprašė žmonių likti namuose. „Ruošiamės blogiausiam scenarijui – visiškam elektros atjungimui“, – sakė jis trečiadienio popietę.
Lvovas garsėja kaip diplomatais gausus miestas: iš Kijevo ten vasarį persikėlė apie 200 diplomatų, įskaitant darbuotojus iš JAV, JK, Kanados, Australijos, Nyderlandų, Izraelio ir Danijos. Kai kurie jų, taip pat ir aukščiausio rango JAV diplomatė Ukrainoje, reikalų patikėtinė Kristina Kvien, išvyko į Lenkiją.
„Šis regionas turi turtingą istoriją ir matote, kad Putinas nenori Lvovo, – sakė moteris, kuri prisistatė tik vardu Kate ir sakė dirbanti su Donbaso konflikto veteranais. – Tai niekada nebuvo Rusijos imperijos dalis.“
Vis dėlto Lvovas ir jo 700 000 piliečių ruošiasi kautis.
„Turime visiškai atkurti savo gyvenimo būdą, išmokti šaudyti ir įgyti medicininių įgūdžių, – „Politico“ sakė miesto meras A. Sadovyi. – Rusija niekada nebus taiki kaimynė. Turime būti kaip liūtai.“
Jo teigimu, valdžia pradėjo ruoštis praėjusių metų pabaigoje, užtikrindama, kad vandens tiekimo sistema veiktų be elektros, jei nutrūktų elektros linijos. Vietos valdžia kaupė kuro, ligoninių įrangos ir kraujo atsargas, kurių pakaktų trims mėnesiams, sakė jis.
Vasario pradžioje atsidarė gynybos įdarbinimo biuras, kuriame buvo prašoma registruotis 18–57 metų amžiaus žmonių, turinčių karinės patirties. Lvovo policija dar prieš prasidedant karui išbandė garsiakalbio viešųjų pranešimų sistemą, jei staiga dingtų interneto, televizijos ir radijo signalai.
Net jei mūšiai neįvyks Lvove, miestas vis tiek bus paveiktas konflikto rytuose. 2014 m. vykstant kovoms į Lvovą atvyko 10 000 žmonių iš Rusijos ir jos remiamų separatistų aneksuotų regionų – Luhansko ir Donecko. Šį kartą A. Sadovyi sako, kad miestas yra pasirengęs priimti iki 200 000 pabėgėlių. Pasak jo, regionas aplink Lvovą gali pasiūlyti būstą milijonui.
Esant nežinomybei, Lvovo gyventojai svarsto savo galimybes.
„Nežinau, ką turėtume daryti, atrodo, kad neturime jokios galios, – sakė Lvove gyvenantis ir dirbantis 24 metų elektros inžinierius Nazarijus Basarabas. – Svarbiausias dalykas, jei ateina karas, yra turėti laiko pasiruošti – mes turėjome laiko.“
