Sprendžiant iš sunaikintų ir apleistų šarvuočių, Ukrainos pajėgos, kurias sudarė vietiniai savanoriai ir profesionalūs kariai, kovo 2–3 dienomis sunaikino didžiąją dalį Rusijos bataliono taktinės grupės.
Mažas miestelis parodė didelę jėgą
Per petį persimetęs Kalašnikovo automatą, Voznesensko laidotuvių direktorius Mychailas Sokurenko važiavo per laukus ir miškus, rinko žuvusių rusų kareivių kūnus bei vežė juos į geležinkelio vagoną šaldiklį. Šis jau ir taip buvo prikrautas rusų kūnais.
Voznesenske gyvena 35 tūkst. žmonių, čia yra vartai į Ukrainos atominę elektrinę bei atsiveria kelias atakuoti Odesą iš nugaros. Spartus Rusijos veržimasis į šį strateginį pietų Ukrainos miestą būtų pademonstravęs Rusijos kariuomenės gebėjimus ir nutraukęs pagrindines Ukrainos ryšių linijas.
Ukrainos gynėjų pasirodymas prieš daug geriau ginkluotą priešą regione, kuriame daugiausia rusakalbių, iš dalies buvo sėkmingas dėl plačiai paplitusio gyventojų palaikymo Ukrainos valstybei. Tai viena iš priežasčių, kodėl Rusijos invazija į šalį nepasiekė savo pagrindinių tikslų.
Negana to, Ukraina pradeda kontrpuolimą keliais frontais.
„Visi vieningi prieš bendrą priešą“, – sakė 32 metų Voznesensko meras Jevhenijus Veličko, buvęs nekilnojamojo turto vystytojas, tapęs karo vadu, kuris, kaip ir kiti vietos pareigūnai, vaikšto tik su ginklu. „Mes giname savo žemę. Mes namuose“, – sako jis.
Sunaikino beveik visą batalioną
Rusijos kariuomenė teigia, kad jų puolimas Ukrainoje vystosi sėkmingai ir pagal planą. Maskva nepaskelbė atnaujintų aukų skaičiaus nuo tada, kai kovo 2 d. pripažino, kad prieš Voznesensko mūšį žuvo 498 kariai.
Pasak Ukrainos pareigūnų mieste, Voznesensko mūšį išgyvenę rusai paliko beveik 30 iš 43 savo transporto priemonių: tankus, šarvuočius, raketų paleidimo įrenginius, sunkvežimius, taip pat numuštą atakos sraigtasparnį Mi-24. Sraigtasparnio likučiai ir kai kurie perdegusių rusiškų šarvų gabalai iki šiol vis dar išmėtyti po Voznesenską.
Rusijos pajėgos pasitraukė daugiau nei 40 kilometrų į pietryčius, kur jas užklupo kiti Ukrainos daliniai. Kai kurie iš jų išsislapstė netoliese esančiuose miškuose, kur vietos pareigūnai pranešė, kad buvo paimta į nelaisvę 10 kareivių.
„Neturėjome prieš juos nė vieno tanko, tik raketines granatas, raketas „Javelin“ ir artilerijos pagalbą“, – sakė Ukrainos specialiųjų pajėgų žvalgybos grupės vadas ir Voznesensko gyventojas Vadymas Dombrovskis.
„Rusai nesitikėjo, kad būsime tokie stiprūs. Jiems tai buvo staigmena. Jeigu jie būtų užėmę Voznesenską, būtų atkirtę visą Ukrainos pietus“, – papildė jis.
Ukrainos pareigūnai apskaičiavo, kad Voznesenske žuvo apie 100 Rusijos karių, įskaitant tuos, kurių kūnus besitraukiantys Rusijos kariai paėmė arba sudegino karbonizuotose transporto priemonėse. Antradienį morgu paverstame geležinkelio vagone buvo 11 žuvusių rusų kareivių, o kitų kūnų ieškojo netoliese esančiuose miškuose. Kai kuriuos rusų kareivius palaidojo kaimo gyventojai.
Meras Veličko bendradarbiavo su vietos verslininkais, kad iškastų Mertvovodo upės, kertančios miestą, pakrantes, tad šarvuotos rusų mašinos negalėtų prasibrauti. Jis privertė kitus verslininkus, kuriems priklausė karjeras ir statybų įmonė, užblokuoti daugumą gatvių ir nukreipti Rusijos koloną į sritis, kad į priešą būtų lengviau pataikyti su artilerija.
Prieš Rusijos puolimą karo inžinieriai susprogdino tiltą per Mertvovodą ir geležinkelio tiltą miesto pakraštyje. Voznesenske ir jo apylinkėse rusų laukė Ukrainos reguliariosios armijos kariai ir teritorinės gynybos pajėgų, kurias Ukraina įkūrė sausį, nariai. Jie verbavo ir ginklavo savanorius, kad padėtų apsaugoti vietos bendruomenę. Liudininkai, pareigūnai ir Ukrainos mūšio dalyviai papasakojo, kas nutiko vėliau.
Tarp gyventojų pasitaikė ir išdavikų
Rusijos puolimas prasidėjo nuo raketų smūgių ir apšaudymo Voznesensko centre, sunaikinus savivaldybės baseiną ir apgadinus daugiaaukščius. Sraigtasparniai išleido Rusijos oro atakos karius į miškingą kalnagūbrį į pietvakarius nuo Voznesensko, kai šarvuotoji kolona skriejo iš pietryčių.
J. Veličko pasakojo, kad vietinė „Hyundai“ visureigį vairavusi moteris kolaboravo su rusais ir parodė rusų kolonai kelią atgaliniais keliais.
Ukrainos karininkai skaičiuoja, kad atakoje dalyvavo apie 400 Rusijos karių. Skaičius būtų buvęs didesnis, jei šios pajėgos – daugiausia iš 126-osios karinio jūrų laivyno pėstininkų brigados, įsikūrusios Perevalnojėje, Kryme, remiantis paimtais dokumentais, – pakeliui nebūtų smarkiai apšaudytos.
Trijų vaikų mama, 25-erių Natalija Horčuk, pasakojo, kad kovo 2 d. jos sode Voznesensko savivaldybės Rakovės kaime pasirodė rusų kariai. Jie liepė jai ir kaimynams pasitraukti dėl savo saugumo, o tarp namų pastatė keturis tankus ir pėstininkų kovos mašinas.
„Ar turite kur eiti? Ši vieta nukentės“, – jų žodžius prisiminė moteris.
„Galime pasislėpti rūsyje“, – atsakė Natalija.
„Rūsys tau nepadės“, – atsiliepė rusų kariai. Slėpdama vertingus daiktus, Natalija ir jos šeima pabėgo, kaip ir dauguma kaimynų.
Graikinių riešutų plantacijos, esančios už Rakovo ribų, apsaugos darbuotojas Volodymyras Kičukas pabudo savo trobelėje aptikęs 5 Rusijos oro desantininkus.
„Jie paėmė iš jo telefoną ir privertė gulėti ant žemės“, – sakė jo žmona Hanna.
„Kai jie suprato, kad nėra ko vogti, jie jam pasakė: galite atsikelti mums išėjus“, – prisiminė ji. Dienos pabaigoje pora buvo išvykusi iš kaimo.
Rusų kariai užėmė kaimo gyventojų namus Rakovėje ir sukūrė snaiperio vietą ant stogo. Jie ieškojo maišų pripildyti dirvožemio įtvirtinimams, degino šieną, kad sukurtų dūmų uždangą, ir reikalavo maisto.
Vietinė moteris, sutikusi gaminti maistą rusams, dabar yra tiriama, sakė V. Dombrovskis. „Išdavikė – ji tai padarė dėl pinigų. Nemanau, kad kaimas jai atleis. Ir tikrai neleis čia gyventi“, – sakė jis.
Toliau nuo Rakovės Rusijos pajėgos įkūrė bazę degalinėje prie Voznesensko įėjimo. Rusijos pėstininkų kovos mašina BTR privažiavo prie susprogdinto tilto per Mertvovodą, atidengdama ugnį į teritorinės gynybos bazę kairėje pusėje. Penki tankai, palaikomi BTR, nuvažiavo į kviečių lauką.
Grupė teritorinės gynybos savanorių, ginkluotų kalašnikovais, slėpėsi pastate to lauko pakraštyje. Jie neturėjo daug šansų prieš BTR didelio kalibro kulkosvaidį, sakė vienas iš miesto teritorinės gynybos pareigūnų Mykola Rudenko; vieni žuvo, kiti pabėgo.
Rusijos kariai dviejuose „Ural“ sunkvežimiuose ruošėsi surinkti ir pastatyti 120 mm minosvaidžių kviečių lauke, bet spėjo tik iškrauti amuniciją prieš ukrainiečių apšaudymą.
Rusų kariai įžūliai slėpėsi nuo ukrainiečių
Sutemus kovo 2 d., žvyrą ir smėlį gabenančią įmonę valdantis M. Rudenko, pliaupiant lietui, prisiglaudė giraitėje kviečių lauko pakraštyje. Pasak jo, ten esantys rusų tankai šaudys į Voznesenską ir iškart nuvažiuos už kelių šimtų jardų, kad išvengtų atsakomosios ugnies.
M. Rudenko kalbėjosi su Ukrainos artilerijos daliniu. Siųsdamas koordinates per „Viber“ programėlę, jis nukreipė artilerijos ugnį į rusus. Taip pat ir kiti vietiniai teritorinės gynybos savanoriai visame mieste. „Visi padėjo. Visi pasidalino informacija“, – sakė jis.
Ukrainos sviediniai išrausė kraterius lauke, o kai kurios Rusijos transporto priemonės patyrė tiesioginius smūgius. Kiti Ukrainos reguliariosios kariuomenės ir teritorinės gynybos pajėgos pajudėjo link Rusijos pozicijų pėsčiomis, sprogdindami automobilius JAV tiekiamomis raketomis „Javelin“.
Kai užsiliepsnojo Rusijos šarvuočiai, įskaitant 3 iš 5 tankų kviečių lauke, kariai paliko veikiančias transporto priemones ir pabėgo pėsčiomis arba išvažiavo su šarvuočais, kuriuose dar buvo degalų. Jie paliko dėžes su šoviniais.
Po kelių dienų M. Rudenko susėmė rusų šauktinį, kuris dirbo artilerijos specialisto padėjėju raketų paleidimo sistemoje „Grad“, kuri atakavo Voznesenską iš miško. 18-metis šauktinis, kilęs iš Rytų Ukrainos ir nuo 2014 metų gyvenąs Kryme, patyrė smegenų sukrėtimą po to, kai šalia jo pataikė ukrainiečių sviedinys.
Kitą rytą jis pabudo, paliko ginklą ir nuklydo į kaimą, ten moteris jį pasiėmė į savo namus ir paskambino kaimo seniūnui, kuris informavo pareigūnus, pasakojo M. Rudenko. „Jis vis dar yra šokiruotas dėl to, kas jam atsitiko“, – sakė M. Rudenko.
Žvalgybos skyriaus vadas V. Dombrovskis sakė paėmęs į nelaisvę kelis maždaug 20 metų amžiaus karius ir 31 metų vyresnįjį leitenantą iš Rusijos karinės žvalgybos. Pasak jo, leitenantas privertė eilinį apsikeisti uniformomis, bet buvo pastebėtas dėl amžiaus skirtumo ir dėl to, kad Ukrainos pajėgos kolonos vadovavimo mašinoje rado Rusijos personalo bylas.
„Rusai turėjo įsakymą atvykti, paimti ir laukti tolesnių nurodymų. Bet jiems nebuvo įsakyta, ką daryti, jei jie bus sumušti ir pralaimės, jie to tiesiog neplanavo“, – sakė V. Dombrovskis.
Na, o Rusijos kariai sulaikė vietinį vyrą, kai sučiupo jį su žiūronais. „Rusai uždarė jį į rūsį ir pasakė, kad ryte jam bus įvykdyta mirties bausmė už artilerijos ugnies pataisymą. Bet ryte jie neturėjo laiko jam įvykdyti mirties bausmės. Jie buvo per daug užsiėmę bėgdami“, – sakė V. Dombrovskis.
Vogė net taukus
Atsitraukdamos Rusijos pajėgos apšaudė Rakovės nuokalnę. Tiesioginis smūgis pramušė vietinės klinikos stogą, kur V. Dombrovskio mama Raisa dirbo slaugytoja.
„Mes ką tik pastatėme naują stogą“, – atsiduso ji, parodydama prasivėrusią skylę. „Bet ne tai svarbiausia. Svarbiausia, kad mes juos išvarėme ir išgyvenome“, – tikino Raisa.
Kai kovo 4 d. kaimo gyventojai grįžo į Rakovą, jų namai buvo apiplėšti. „Dingo antklodės, stalo įrankiai. Taukai, pienas, sūris irgi dingo. Jie neėmė bulvių, nes neturėjo laiko virti“, – pasakojo N. Horčuk.
Šią savaitę kaimo namuose vis dar buvo rusų kareivių pėdsakų. Spintos išplėštos, o ant grindų mėtėsi rusų karinių davinių šiukšlės, raugintų agurkų stiklainiai ir pusiau suvalgytų konservų skardinės.
80-oji Ukrainos armijos brigada nutempė paskutinius likusius rusiškus BTR, kurių šonuose buvo išpieštas „Z“ – atpažinimo ženklai, kurie Rusijoje tapo invazijos simboliu. Apie 15 rusų tankų ir kitų transporto priemonių pataisomos ar tinkamos važiuoti, sakė V. Dombrovskis.
„Esame pasirengę smogti rusams jų pačių ginklais“, – sakė jis.
Kitos, daugiausia sudegusios nuolaužos, buvo pašalintos iš gatvių, nes išgąsdino civilius ir sulaikė amuniciją, sakė meras.
Voznesenske vėl atstatytas elektros tiekimas, taip pat internetas, dujos ir vandens tiekimas. Bankomatai papildyti grynaisiais, prekybos centrai – maistu.
Voznesensko rajono tarybos vadovas Spartakas Hukasianas sakė, kad miestas, nebėra šalia fronto linijos, bet vėl pradeda priprasti prie gana taikaus gyvenimo. „Juokiasi tas, kas juokias paskutinis. Iki šiol neturėjome progos juoktis“, – sakė jis.
