„Dar prieš 2 mėnesius, grįžus iš komandiruotės dėl vieno dalinio ginkluotės keitimo, aš kalbėjau, kad niekas mums niekuo padėti nesiruošia. Nei ginklais, nei įranga. Netgi parduoti nenori, jau nekalbu apie pagalbą. Visa Europa dabar mūsų išvis tyliai nekenčia ir kalba per sukąstus dantis, kai sužino, kad mes – iš Ukrainos. Amerikiečiai visa širdimi palaiko, tačiau jiems itin nepasisekė su geraširdžiu Obama. Atrodo, nuo tada daug visko mūsų gyvenime atsitiko. Ir Boeing'as, ir, jau akivaizdus, įsiveržimas. Mums tai įvykis, o Vakarams – žaidimas. Jiems nusišikti. Jie ir toliau kalba vis tą patį ir tą patį daro. Visi tie aukščiausio lygio susitikimai, partnerystės, bendravimai – demokratijos žaidimas. Žaidimas, žaidimas, žaidimas...
Aš žinojau, kad taip bus, aš tai supratau, kai susitikime pamačiau persikreipusį vokiečio vadybininko iš „Heckler&Koch“ veidą. Mes norėjome pas juos pirkti, neprašėme, nezyzėme. O jis atsuka užpakalį ir sako „no“ (angl. – ne, red. past.). Ir tai tik todėl, kad Rusijai yra taikomas embargas, ir jie praranda pelningus kontraktus. Ir jiems visada bus ant mūsų nusišikti. Jų galvose tik negautas pelnas. Tačiau tai jų reikalas. Aš nesiskundžiu ir nemėgstu kritikuoti. Jie padarė savo „demokratinį“ pasirinkimą. Tai jų teisė. Dievas bus jų teisėjas. Paprasčiausiai mes turime suprasti, kad mes vieni ant ledo lyties. Grėbti teks patiems. Nereikia stengtis įsiskaityti tarp eilučių, ieškant naujienose įrašų panašių į šiuos – „mums suteiks pagalbą, mums parduos, mums suteiks“. Nieko panašaus nebus, sakau Jums, prisimindamas vadybininko iš Hecklerio snukį,“ – teigia K. Lesnikas.
