Per pastarąjį pusmetį Ukrainoje apie 10 procentinių punktų krito pasisakančių už karinį būdą atsikovoti Rusijos užimtas teritorijas, įskaitant Krymą, žmonių skaičius ir tiek pat išaugo pasisakančių už „kompromiso“, o tai iš esmės reiškia okupuotų teritorijų praradimą, su Rusija paieškas.
Beveik pusė – už kompromisą
„Strana“ publikuotoje apklausoje beveik pusė (44 proc.) ukrainiečių pasisakė už kompromiso derybose su Rusija dėl karo baigties paieškas. Dar 2023-ųjų birželį tokių žmonių buvo 35 proc.
Tuo pat metu 48 proc. ukrainiečių pasisako už karo veiksmų Rusijos okupuotose teritorijose tęsimą. Tačiau analitikai dar pažymi, kad dar vasarą tokių buvo 60 proc.
Slogesnės nuotaikos Ukrainoje buvo tik pačioje karo pradžioje, kuomet Rusija įsiveržė į visą šalies teritoriją. Tuomet (2022 m. kovo mėn.) net 69 proc. gyventojų pasakė už derybas su Rusija ir tik 27 proc. – už karinį teritorijų susigrąžinimą.
Optimistiškiausiai dėl karinio šio klausimo sprendimo būdo ukrainiečiai buvo nusiteikę 2023-ųjų vasario ir birželio mėn. apklausų metu. Tuomet už karinį klausimo sprendimą, pakylėti Vakarų pagalbos ir kiek anksčiau pasiektų pergalių Chersono srityje bei dalinio Rusijos pajėgų atsitraukimo, pasisakė net 60 proc. ukrainiečių, o už „kompromisinio sprendimo derybose“ suradimą – 35 proc.
Naujausioje apklausoje už karinį klausimo sprendimo būdą labiau pasisako vyrai (51 proc., prieš 44 proc. moterų). Taip pat už karinį teritorijų atsikovojimą labiau pasisako vakarinių šalies teritorijų gyventojai (50 proc., prie 41 proc. rytų Ukrainos gyventojų).
Zalužno ir Zelenskio pasisakymų įtaka ukrainiečių nuomonei
Ukrainos prezidentas anksčiau teigė, jog šalis nori taikos, tačiau, nepaisant sunkumų fronte, jis nesirengia dabar „pradėti draugystes ar sėsti prie derybų stalo su Rusija“. V. Zelenskis taip pat atmetė galimybes sudaryti taikos sutartį su Rusija „bet kokia kaina“, pareiškęs, kad ukrainiečiai nėra pasirengę atiduoti savo žemes ir kovos iki galo.
Rudenį Ukrainos valdžioje kilo susiskaldymas, ypač po to, kai šalies kariuomenės vadas Valerijus Zalužnas pripažino, jog kontrpuolimas įstrigo.
„Kaip per Pirmąjį pasaulinį karą – mes pasiekėme tokį turimų technologijų lygį, kuris lemia, kad atsidūrėme aklavietėje. Didelio ir gražaus proveržio tikriausiai nebus“, – „The Economist“ kalbėjo V. Zalužnas.
Jis taip pat pripažino suklydęs galvodamas, kad dideli nuostoliai gali sustabdyti Rusiją.
„Tai buvo mano klaida. Rusija prarado mažiausiai 150 tūkst. [karių]. Bet kurioje kitoje valstybėje tokie skaičiai sustabdytų karą. Tačiau ne Rusijoje, kur gyvybė nėra vertinama ir kur V. Putinas vadovaujasi Pirmojo bei Antrojo pasaulinių karų patirtimi, kuomet Rusija tąkart neteko dešimčių milijonų žmonių“, – kalbėjo V. Zalužnas.
Ukrainos kariuomenės vadui pareiškus, kad dabartinėmis sąlygomis, tiek Ukraina, tiek Rusija fronto linijoje atsidūrė aklavietėje, pačioje Ukrainoje tuo metu kilo politinė krizė, nes šalies ginkluotųjų pajėgų vadas, prezidentas Volodymyras Zelenskis atvirai deklaruoja būtinybę kovoti dėl šalies teritorinio vientisumo atstatymo.
Maža to, V. Zelenskis netgi žadėjo tęsti kontrpuolimą ir žiemą, nes „reikia pasiekti daugiau pergalių mūšio lauke“.
Daug lėmė karas Izraelyje
Situaciją dar labiau pablogino spalį kilęs konfliktas Izraelyje, kuomet „Hamas“ smogikų užpulta šalis paskelbė Artimuosius Rytus įaudrinusią karinę operaciją. Vakarų šalių, ypač artimos Izraelio sąjungininkės JAV, dėmesys nukrypo į pagalbos izraeliečiams teikimą.
Karinė pagalba Ukrainai dar teikiama, tačiau, kas laukia kitais metais, nėra aišku – tuo labiau, kad JAV kitais metais vyks prezidento rinkimai, prieš kuriuos Ukrainos finansavimo klausimas taps svarbia rinkiminės kampanijos korta.
„Bild“ šaltiniai Vokietijos valdžioje tvirtina, kad JAV ir Vokietija nesirengia įtikinėti Ukrainos sėsti prie derybų su Rusija stalo, tačiau didžiausi ginkluotės tiekėjai Ukrainai tieks jos lygiai tiek, kad užtektų išlaikyti dabartines kontroliuojamas teritorijas, o ne organizuoti brangiai kainuojantį puolimą.
2022-ųjų spalį V. Zelenskis, atsakydamas į Kremliaus paskelbtą Ukrainos teritorijų aneksiją, patvirtino šalies Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos paskelbtą įsaką nesiderėti su Rusija tol, kol jai vadovauja Vladimiras Putinas.
Rusijos režimas tuo metu ragina Ukrainą sėstis prie derybų stalo ir priimti taiką Kremliui palankiomis sąlygomis, kurios faktiškai reikštų Ukrainos kapituliaciją ir priklausomybę nuo Rusijos.
