Iš Ukrainos atvykusi mažoji Ieva į karštą vašką merkia adatėlę ir lašelį braukia ant kiaušinio lukšto – kuria ornamentus. Ji ir kelios dešimtys Lietuvoje prieglobstį radusių ukrainiečių kartu su juos priėmusiomis šeimoms, artėjant Velykoms kartu dalijasi savo Velykų tradicijomis: pasakoja apie kiaušinių marginimo papročius, šventinius patiekalus, velykinius žaidimus.
„Ką čia dabar margini? – Aš nežinau, tiesiog įjungiau fantaziją ir tiesiog galvoju ką piešt. – O pas jus panašios tradicijos? – Na, nelabai. Aš taip nespalvinau. Aš tiesiog paprastais dažais: imi ausų krapštuką, įmerki į dažus, tada į servetėlę, o vėliau jau priglaudi prie kiaušinio“, – kalba ukrainietė Eva.
Pasirodo, kad kiaušinius vašku margina ir ukrainiečiai. Tik jų marginimo raštai kiek sudėtingesni. Priklauso nuo šalies regiono. Ukrainiečių bendrijos pirmininkė rodo mūsų lietuviškąjį margutį ir ukrainietišką, vadinamąją pisanka.
„Yra panašių su ukrainiečiais, daugiausiai su regionais, kurie arčiau Lenkijos. Pavyzdžiui Karpatuose raštai labai skiriasi, daug geometrinių raštų, daug spalvų ir kiekviena spalva kažką reiškia“, – aiškina Vilniaus ukrainiečių bendrijos pirmininkė Natalija Šertvytienė.
Moteris pasakoja, kad Ukrainoje puošia margučius tam tikrais simboliais ir dovanoja juos artimiesiems ne tik per Velykas. Yra net kiaušinių margintojų profesija – pisenkarstvo. Pas juos galima užsakyti margutį dovanų, paprašant, ką piešiniai ant kiaušinio turi simbolizuoti.
„Man atrodo, kad tradicijos labai panašios. Ypač, kas liečia kiaušinių marginimą, kepinius. Skirtingi pavadinimai, bet tradicijos labai panašios. Pas jus čia Lietuvoje yra paprotys ridenti kiaušinius ir šiandien. Ir šiandien mums žadėjo parodyt dar kokie skirtumai yra“, – sako ukrainietė Anastasia.
„Pas mus kiekvienam regione nepanašūs margučiai, skiriasi. Gali pagal marginimą atpažinti iš kurio regiono“, – kalba ukrainietė Julia.
„Mes keičiamės kultūriniu dvasingumu, folkloru, mūsų energija. Ir tai labai svarbu šiandien, manau“, – teigia ukrainietė Aleksandra.
Apie vadinamąsias paschas – Velykinius ukrainiečių kepinius karvojus lietuviams pasakoja atvykęs ukrainietis Michailas, kuris į Lietuvą, pas lietuvaitę žmoną atvyko gyventi dar prieš 57 metus.
„Nuo pat vaikystės aš kepu karvojus. Kepu karvojus, kai sutinkam prezidentus, kai atvyksta pas mus į Lietuvą. Vyskupai, ar iš Amerikos svečiai. Čia mano močiutės receptas. Kai man buvo šešeri, aš svajojau tapti dailininku, bet neišsipildė mano svajonė“, – pasakoja ukrainietis Michailas.
Kepinys panašus į tradicinę lietuviškąją Velykų bobą. Tik būtinai turi būtų su razinomis ir apipiltas balta glazūra. Susirinkusieji ne tik dalinasi receptais ir papročiais. Vieningai susikibę rankomis ir užsimerkę siunčia meilę nuo karo kenčiančiai Ukrainai.
Šią popietę sumaniusi grožio studijos, kurioje vyko renginys įkūrėja Jurgita Malakauskienė sako, kad idėja kilo kalbantis su klientėmis, kurios užsimindavo, kad būtų smagu su nuo karo pabėgusiais ukrainiečiais pasidalinti Velykų tradicijomis.
„Tai yra fantastiškas susibūrimas, laukiant Velykų, manau, kad tai yra labai gražus gestas iš lietuvių ir ukrainiečių. Išgirsime apie margučius. Margučiai – laisvės ir atgimimo simbolis, tai manau, kad visiškai fantastiška bus popietė ir marginsim margučius“, – kalba J. Malakauskienė.
Ukrainiečiai stačiatikių Velykas švęs savaite vėliau nei mes, balandžio 24-ąja.
