Kinija dar nėra pasmerkusi Rusijos invazijos Ukrainoje ir dėl įtampos tarp šių šalių ne kartą kaltino NATO „ekspansiją į rytus“, atkartodama pagrindinį Kremliaus skundą dėl NATO grėsmės Rusijos saugumui.
Tačiau kitą dieną po Kinijos prezidento Xi Jinpingo pareiškimo Prancūzijos ir Vokietijos lyderiams, kad jo šaliai „kelia didelį nerimą“ karas Europoje, buvo išsiųsta pirmoji pagalbos siunta 44 mln. gyventojų turinčiai Ukrainai, trečiadienį paskelbė Užsienio reikalų ministerija.
„Ukrainiečių prašymu Kinijos Raudonojo Kryžiaus draugija išsiųs humanitarinės pagalbos siuntą... įskaitant maistą ir būtiniausias kasdienio vartojimo prekes už 5 mln. juanių (792 tūkst. dolerių)", – žurnalistams sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Zhao Lijianas.
Xi Jinpingas per antradienio pokalbį vaizdo ryšiu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu taip pat paragino laikytis „didžiausio santūrumo“ dėl Ukrainos, kad būtų užkirstas kelias „didelio masto humanitarinei krizei“.
Vasario 24 dieną įsiveržusi į Ukrainą Rusijos kariuomenė puola keliais frontais ir apšaudo svarbius miestus.
Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros UNHCR duomenimis, dėl karo Ukrainą jau paliko 2,2 mln. pabėgėlių. JT tai vadina sparčiausiai augančia pabėgėlių krize Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Zhao Lijianas trečiadienį reporteriams sakė, kad dėl NATO plėtros padėtis pasiekė „lūžio tašką“.
