Jo teigimu, specialiosios paskirties būrio „Berkut“ išlaikymas valstybei kainuoja labai brangiai, o kai matome, kad jie yra puikiai aprūpinti ginkluote ir kitais ištekliais, galime daryti išvadą, jog bent jau dalis Rusijos paramos yra nurašoma šiems vidaus kariuomenės pareigūnams išlaikyti.
Bijo bankroto
Po juodojo antradienio įvykių Kijeve, kurių metu žuvo mažiausiai 26 žmonės ir beveik 1 tūkst. buvo sužeisti, Ukrainos vyriausybės obligacijų pajamingumas pašoko iki rekordinių 25 proc.
Šis rodiklis yra atvirkščiai susijęs su obligacijų kaina: kai ji mažėja pajamingumas auga, nes skaičiuojant pagal įprasta formulę iš obligacijų gaunamas pelnas būna didesnis. Tačiau tokiu atveju, kai visi bando vertybiniais popieriais atsikratyti, nes nebetiki, kad susigrąžins savo investicijas ir jų kaina krenta, pajamingumas greičiau parodo riziką, o ne ateityje prognozuojamą pelną.
Ukrainos grivina taip pat silpnėja ir balansuoja ties 5 metų žemuma JAV dolerio atžvilgiu.
Šie ženklai reiškia, kad investuotojai baiminasi, jog šalis greitu metu nebevykdys savo finansinių įsipareigojimų – bankrutuos.
Jų nenuramina net ir prezidento Viktoro Janukovyčiaus išsiderėta 15 mlrd. dolerių (38 mlrd. litų) pagalba iš Rusijos – 3 mlrd. šalis gavo dar gruodį, o dar 2 mlrd. buvo pažadėti šios savaitės pradžioje.
Pinigai išvagiami per biudžetą
Paklaustas, kokia Ukrainos krizės įvykių eiga, jo manymu, turėtų geriausią poveikį šalies ekonomikai, V. Lanovojus išliko skeptiškas.
„Abejoju, kad net ir naujai atėjusi vyriausybė imtųsi įgyvendinti Ukrainai būtinas reformas“, – sakė ekonomistas.
Jis pabrėžė, kad krizė bent jau šalies ekonomikoje trunka mažiausiai 3 metus – tiek laiko, pasak pašnekovo, trunka ekonomikos kritimas, kurio priežastys prasidėjo gerokai seniau.
V. Lanovojus paaiškino, kad prastą padėtį lemia struktūriniai veiksniai: šalis užsienio investuotojams nepatraukli, o ir vidiniai resursai nuolat traukiasi kitur.
Rinkos reformų centro prezidentas pasakojo, kad jo duomenimis, po V. Janukovyčiaus atėjimo į valdžią iš šalies išvyko bent 10 tūkst. verslininkų, kurie savo veiklą tęsia Vakarų valstybėse, pavyzdžiui, Baltijos šalyse.
„Bėda ta, kad biudžetas yra išvagiamas – jo lėšos paskirstomos įvairiems oligarchų įmonių projektams, statomi visokie tiltai ar dačios valdininkams, negana to, jie dar pasiima 50 proc. siekiančius otkatus“, – dėstė V. Lanovojus.
Žlugdomas smulkusis verslas
Tačiau pinigai taip paskirstomi ne vien iš godumo, tam yra ir politinių priežasčių. V. Lanovojus paaiškino, kad 2004 m. Oranžinės revoliucijos organizatoriai buvo būtent smulkaus ir vidutinio verslo atstovai ir V. Janukovyčius tą puikiai supranta.
„Todėl jis visomis įmanomomis priemonėmis stengėsi jį sužlugdyti, iš tiesų vyko ir tebevyksta ištisos žmonių klasės naikinimas“, – kalbėjo 1992 m. Ukrainos ūkio ministro pareigas ėjęs V. Lanovojus. Ilgainiui, mirštant ekonomikos stuburu vadinamam smulkaus ir vidutinio verslo sektoriui, šalyje augo nedarbas.
Būtinos reformos
Prieš savaitę Lenkijos tarptautinių reikalų instituto išplatintoje Ukrainos ekonomikos apžvalgoje rašoma, kad šalies ekonomikos pamatai yra labai silpni, o jos atsigavimas po pasaulinės finansų krizės buvo visai menkas.
„Ukrainoje didėja nedarbas, gerovės rodikliai nejuda iš vietos, valstybės skola auga, o valiutos pajėgumo išlaikymo kaina tampa nebepakeliama“, – toliau dėstoma ataskaitoje.
Jos autorių teigimu, susiklosčiusią niūrią padėtį lėmė neefektyvi, neaiški, korupcijai palanki, su valstybės institucijomis susijusi ir monopolijas palaikanti ekonominė aplinka. Norint ją pakeisti, reiktų įgyvendinti daugybę visą valstybės aparatą iš esmės peržiūrinčių reformų.
V. Lanovojus pritarė tokiam požiūriui ir pridūrė, jog bent pusė visos Ukrainos pramonės, kurios didžioji dalis priklauso su valdžios atstovais susijusioms struktūroms, yra nepelninga.
Negana to, valstybė apsimeta nematanti tame problemos ir vis tiek skiria joms biudžeto lėšas. „Taip per metus 130–150 mlrd. grivinų (37–42 mlrd. litų, kai visas Ukrainos BVP siekia apie 442 mlrd. litų – LRT.lt) nugarma į juodąją skylę“, – sakė pašnekovas.
Asociacijos su ES sutartis padėtų
Remiantis Ukrainoje įsikūrusios Europos verslo asociacijos duomenimis, 2013 m. pabaigoje Ukrainos patrauklumas investuotojams buvo žemiausias per pastaruosius penkerius metus. Krytį lėmė V. Janukovyčiaus atsisakymas pasirašyti asociacijos su Europos Sąjunga (ES) sutartį.
Prieš tai, kai Ukrainos prezidentas dar nebuvo pateikęs galutinio atsakymo ir svarstė, kad sutartį vis dėlto galėtų pasirašyti, rinkos į tokias kalbas reagavo teigiamai.
Kad didesnė integracija į ES šaliai padėtų, galvoja ir V. Lanovojus. Jis sakė, kad tada šalis būtų priversta imtis būtinų reformų, spręsti įsisenėjusias problemas, nes tai įrašyta asociacijos sutarties sąlygose.
Ekonomisto manymu, tokios sutarties pasirašymas turėtų būti vienu pirmųjų ir svarbiausių naujosios vyriausybės žingsnių, jei vis dėlto pavyktų V. Janukovyčių nuversti iš posto.
Lenkijos tarptautinių reikalų instituto ataskaitoje siūlomas panašus ekonominių problemų sprendimo variantas.
Tačiau veikti raginama ne tik Ukraina, bet ir visa ES, kuri turėtų išnaudoti susidariusią galimybę padidinti bendradarbiavimo su Ukrainos valdžios atstovais mastą – dalintis savo patirtimi ir geriausiomis praktikomis.
ES taip pat skatinama labiau įsitraukti padedant Ukrainos vyriausybei judėti pirmyn, įgyvendinant ilgalaikes šalies ekonomikos reformas.
