Inga Popovaitė, politikos apžvalgininkė/geopolitika.lt
Besitęsiantis pilietinis karas rytų Ukrainoje daro įtaką ne tik Rytų ir Vakarų politinėms svarstyklėms, bet ir ekonominei situacijai visame regione. Nors karas vyksta Ukrainoje, į gilesnę duobę pamažu smunka ir Rusijos ekonomika.
Ukrainos optimizmas išlieka
Nors Ukrainos BVP pirmąjį 2014-ųjų ketvirtį ir nukrito 1 proc., šios šalies ekonomiką galima laikyti ganėtinai stabilia. Net ir nenurimstančios kovos rytų Ukrainoje nesumažino Ukrainos verslininkų pasitikėjimo ateitimi. Optimistiškai žvelgiama į padėtį kiaulienos ir vertybinių popierių rinkose. Interneto žurnalas „Quartz“ sudarė pelningiausių pasaulio 2014 m. pirmojo pusmečio aktyvų sąrašą. Pirmoje šio sąrašo vietoje – ateities sandoriai kavos rinkoje, kurie išaugo 56 proc., antroje – kiauliena, jos kaina pasaulio rinkose per pirmąjį 2014 pusmetį išaugo 52 procentais. Trečioje pelningiausių aktyvų sąrašo vietoje – Ukrainos vertybiniai popieriai, kurių vertė, nepaisant Maidano ir karinių veiksmų šalies rytuose, pakilo beveik 48 procentais.
Tokią palyginti stabilią ekonominę situaciją Ukrainoje bandoma paaiškinti „Janukovyčiaus efektu“. Pasak Ukrainos ekonomikos ministerijos eksperto-patarėjo Anderso Aslundo, Ukrainos ekonomika yra ne tokioje blogoje padėtyje, kaip daugelis manė, nes Janukovyčiaus režimo žlugimas tapo „daug geresniu ekonominiu stimulu, nei buvo galima tikėtis“.
Portalo „Rosbalt“ kalbinti smulkaus ir vidutinio verslo atstovai Kijeve taip pat tikino, kad nesulaukė tokių blogų laikų, kokie buvo prognozuoti. Nors jų verslo apyvarta gerokai nukrito dėl gyventojų panikos ir gerokai sumažėjusių pajamų, bet, kita vertus, nebeliko prieš tai buvusių nuolatinių „valstybinių patikrinimų“ ir korumpuotų valdininkų „priežiūros“. Pasak cituoto vieno „Rosbalt“ trijų parduotuvių savininko, „geriau mažesnė apyvarta nei nuolatinis spaudimas“.
Kiti verslininkai taip pat minėjo, jog nors apyvarta ir sumažėjo, bet žmonės pamažu supranta, kad gyvenimas tęsiasi, ir grįžta prie buvusių vartojimo įpročių. O ir verslu užsiimti dabar kur kas lengviau, nes gerokai sumažėjo nereikalingos biurokratijos. Tą teigė ir A. Aslundas – pasak jo, V. Janukovyčiaus režimo krachas tapo šviežio oro gurkšniu Ukrainos ekonominei sistemai.
Kiaulienos ir pieno karas
Tačiau mažiau optimistiškai nusiteikę Vakarų ekspertai šaliai prognozuoja 5–6,5 procento ekonomikos susitraukimą.
Ir pastarosios dienos gerų naujienų Ukrainai neatnešė. Liepos 28 dieną įsigaliojo draudimas į Rusiją importuoti pieną bei pieno produktus iš Ukrainos. O Rusijos federalinė veterinarijos ir fitosanitarijos tarnyba „Rosselchoznadzor“ jau kiek anksčiau, liepos 23 dieną, perspėjo, kad Rusija gali apriboti visų maisto produktų importą iš Ukrainos, jei Kijevas nepasižadės laikytis Eurazijos muitų sąjungos taikomų reikalavimų šiai produkcijai. Savo ruožtu Ukraina sustabdė kiaulienos importą iš Rusijos, šį žingsnį teisindama kiaulių maro atvejais.
Bet pagalbos ranką Kijevui tiesia Vakarai: Tarptautinis valiutos fondas (TVF) palaimino antrąją išmoką Ukrainai ir Kijevas artimiausiu metu gali laukti dar 1,4 milijardo JAV dolerių finansinės injekcijos. Iš viso Vakarų valstybės susitarė dėl 17 milijardų JAV dolerių paramos Ukrainai – aišku, jei provakarietiška šalies vyriausybė įvykdys visas reikalaujamas biudžeto stabilizavimo sąlygas.
Rusijai sekasi prasčiau
Ukrainos atveju 1 procento BVP smukimą galima laikyti geru ženklu, o 1,1 proc. Rusijos BVP augimą reikėtų interpretuoti kaip lėtėjančios ekonomikos pranašą. Toks BVP augimas per pirmąjį šių metų pusmetį yra mažiausias Rusijoje nuo 2000-ųjų, kai šaliai pradėjo vadovauti Vladimiras Putinas (išskyrus 2008– 2009 m. krizės laikotarpį).
Dėl tokios susiklosčiusios padėties Rusijos Dūmoje jau svarstoma apie gyventojų pajamų ir PVM mokesčių didinimą iki 15 proc. ir 20 proc. (šiuo metu šie mokesčiai siekia atitinkamai 13 proc. ir 17 proc.). O tai padidintų ir šešėlinio verslo apimtį, ir žemiau skurdo ribos gyvenančių asmenų skaičių, kuris ir dabar jau siekia per 20 milijonų – 14 proc. visų gyventojų. Kita, dar svarbesnė pasekmė būtų smunkantis Kremliaus rėmėjų skaičius. Dabar V. Putinas mėgaujasi didžiausiu populiarumu, kokį kada nors turėjo: tarptautinės viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų kompanijos „Gallup“ apklausa rodo, kad net 83 procentai Rusijos gyventojų yra patenkinti prezidento veikla. Todėl ir dabar puse lūpų kalbama, kad reikiami mokesčių didinimai nebus įgyvendinti anksčiau nei 2018–2019 metais.
Laukia recesija
Dabartinė Rusijos ekonominė situacija gali dar labiau pasunkėti: liepos 28 dieną JAV, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Italijos ir Vokietijos lyderiai sutarė dėl bendrų griežtesnių JAV ir ES ekonominių sankcijų Rusijai. Jei bus sulaukta visų kitų ES valstybių pritarimo, bus apriboti prekybiniai ryšiai su Rusija ginkluotės, bankininkystės ir energetikos aukštųjų technologijų sektoriuose, taip pat bus įšaldytos su Kremliumi susijusių aukštų pareigūnų sąskaitos užsienio bankuose ir apribotos jų keliavimo užsienyje galimybės.
Tai jau trečiasis sankcijų paketas, tačiau šį kartą bus taikomasi ne į pavienius asmenis ar kompanijas, o į ištisus ekonomikos sektorius. Iki šiol Rusija sugebėjo atsilaikyti, į pagalbą pasitelkusi savus ekonominius resursus, o šį kartą iš dalies paralyžiuoti bankininkystės bei energetikos sektoriai, be abejonės, prisidės prie Rusijos kelio link recesijos ir sukels didelį galvos skausmą V. Putinui ir jo komandai – juk jo populiarumas yra neatsiejamas nuo nuolatinio ekonomikos augimo nuo 2000-ųjų.
Taigi, nors ne Rusija, o Ukraina yra tapusi karo lauku, jos ekonomiką galima vertinti gerokai optimistiškiau negu Rusijos. Lengvesnės sąlygos verslui bei Vakarų ištiesta pagalbos ranka (aišku, ne be TVF sąlygų) Ukrainai ir kartu taikomos vis griežtesnės sankcijos Rusijai leidžia teigti, kad bent jau šioje srityje Ukraina laimi rezultatu 1:0.
Parengta pagal rosbalt.ru, en.itar-tass.com, reuters.com, online.wsj.com, gallup.com, theguardian.com, businessweek.com informaciją.