UNIAN, remdamasi karinio analitiko Michaelo Kofmano teiginiais, išsakytais „Spiegel“ žurnalistams, rašo, kad dabartinėje situacijoje tolimesnę karo eigą turėtų lemti tai, kurios iš pusių rezervai pasibaigs pirmiausiai.
„[Ukrainos kontrpuolimas] įžengia į lemiamą etapą. Sunku nusakyti, kada puolamoji operacija gali pasiekti kulminaciją ir galiausiai baigtis, šie dalykai įprastai nevyksta pagal tiesią liniją, tačiau akivaizdu, kad yra artėjama prie lemiamo šios [karinės] operacijos etapo“, – kalbėjo jis.
M. Kofmanas priduria, kad yra ženklų, jog abi kovojančios pusės į mūšio lauką siunčia strateginius rezervus, tad kovų pabaigą lems tai, kas geriau kontroliuos savo pajėgas ir kieno rezervai baigsis pirmiausiai. „Manau, yra reali galimybė, kad Ukrainos pajėgos pralauš Rusijos [gynybines] linijas. Be abejo, per pastarąsias kelias savaites buvo įgautas pagreintis ir dinamika kažkiek pakito.
Kariniai veiksmai, žinoma, gali nevykti linijiniu būdu. Tačiau jei rusų kariuomenė bus išsekusi ir neturės papildomų rezervinių pajėgų, kurias galėtų dislokuoti mūšio lauke, tai rusų pajėgas gali pastatyti į keblią padėtį“, – teigė ekspertas.
Nepaisant to, analitikas atkreipė dėmesį, kad karas nėra „žaidimas svetainėje“, kurio rezultatus galima nuspėti pakankamai nesunkiai.
NATO vadovas: karas Ukrainoje greitai nepasibaigs
Sekmadienį paskelbtame interviu NATO vadovas Jensas Stoltenbergas teigė, kad karas Ukrainoje greitai nesibaigs.
„Dauguma karų trunka ilgiau, nei tikėtasi jiems prasidėjus“, – interviu Vokietijos žiniasklaidos grupei „Funke“ teigė jis.
„Todėl turime ruoštis ilgam karui Ukrainoje“, – pridūrė J. Stoltenbergas.
Rusija plataus masto invaziją į Ukrainą pradėjo praėjusių metų vasarį, kai Maskva į šalį pasiuntė savo karius ir pirmą kartą per kelis dešimtmečius į Europą sugrąžino karą.
Ukraina birželį pradėjo kontrpuolimą prieš įsitvirtinusias Rusijos pozicijas, tačiau pažanga yra ribota.
Kyjivas ne kartą kreipėsi į Vakarų sąjungininkus prašydamas naikintuvų ir raketų, galinčių smogti taikiniams giliau Rusijos kontroliuojamoje teritorijoje.
„Visi norime greitos taikos“, – sakė J. Stoltenbergas.
„Tačiau kartu turime pripažinti: jei prezidentas (Volodymyras) Zelenskis ir ukrainiečiai nustos kovoti, jų šalies nebeliks“, – nurodė jis.
„Jei prezidentas (Vladimiras) Putinas ir Rusija padės ginklus, bus taika“, – pridūrė J. Stoltenbergas.
Paklaustas apie Kyjivo siekį įstoti į NATO, J. Stoltenbergas atsakė, kad nėra abejonių, jog Ukraina vieną dieną prisijungs prie Aljanso.
Anot jo, liepą įvykęs NATO aukščiausiojo lygio susitikimas priartino Ukrainą prie NATO.
„Kai šis karas baigsis, mums reikia saugumo garantijų Ukrainai. Priešingu atveju istorija gali pasikartoti“, – sakė NATO vadovas.
Liepą Vilniuje vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime NATO vadovai susitarė, kad Ukraina galėtų prisijungti prie Aljanso, kai bus įvykdytos tam tikros sąlygos, o JAV ir Vokietijos pareigūnai aiškiai nurodė, kad Kyjivas turės įgyvendinti reformas, skirtas demokratijai ir teisinei valstybei apsaugoti.
