Ukrainos ir Rusijos santykiai vėl įtempti. Jau įprasta, kad įtampą tarp šių valstybių paprastai sukelia arba energetinės problemos, arba Ukrainos siekiai tapti tokių Vakarų struktūrų kaip, sakykim, NATO ar Europos Sąjunga nare.
Šįkart energetinės ir politinės problemos susipynė į vieną kamuolį. Neseniai Ukrainoje lankėsi ES delegacija, kurios vizito tikslas buvo energetinių klausimų ir dujų tranzito per Ukrainos teritoriją aptarimas. ES perka iš Rusijos apie ketvirtadalį suvartojamų dujų. Kai kurios valstybės, ypač Rytų ir Vidurio Europos, nuo Rusijos tiekimų yra priklausomos beveik šimtu procentų. Kita vertus, apie 80 procentų Rusijos dujų į Europos Sąjungą eina tranzitu per Ukrainą. Taigi, priklausomybė abipusė, nors dujos ir rusiškos.
Ukraina paskelbė, kad Europos Sąjunga finansuos jos dujotiekių modernizavimą.
Maskvos reakcija į šį kaimyninės valstybės veiksmą buvo kone isteriška.
Rusijos vadovų pareiškimai ir veiksmai parodė, kaip Kremliui yra svarbu, kad Ukrainoje esanti energetikos infrastruktūra nepatektų į svetimas rankas.
Tai sumažintų ne tik Rusijos galimybę manipuliuoti „kranelių užsukinėjimu“ bei ir ES priklausomybę nuo Rusijos dujų tiekimų sutrikimų. Bet svarbiausia – o to, matyt, bijoma labiausiai – pakeistų geopolitinę situaciją regione ne Rusijos naudai, nes Ukraina šiuo praktiniu veiksmu žengtų realų žingsnį integruotis į Vakarų ekonominę erdvę. Karu Gruzijoje Rusija aiškiai parodė, kad ji nori ir yra pasiryžusi vaidinti regiono lyderės vaidmenį.
Rusiją papiktino jau vien tai, kad ukrainiečiai tarėsi su ES jai nedalyvaujant. Kremliaus įsitikinimu, tai neabejotinas įžeidimas ir nesiskaitymas su Rusijos valstybiniais interesais. O interesas šiuo atveju vienas – išlikti monopoliste ir diktuoti valią kaimyninėms valstybėms.
Paties „Gazprom“ reakcija taip pat labai neigiama. „Gazprom“ pareiškė, kad bendrovė vertina ES sprendimą modernizuoti Ukrainos dujotiekius, nepasitarus su Maskva, kaip nedraugišką veiksmą ir pagrasino, jog tai gali turėti pasekmių dujų tiekimui Europos Sąjungai. „Gazprom“ teigimu, bet kokie pakeitimai Ukrainos dujotiekių sistemoje gali neigiamai atsiliepti ne tik Rusijos, bet ir Vidurio Azijos respublikų dujų tiekimui ir „turėti nenumatomų padarinių visai Eurazijos teritorijai“.
Tačiau lieka neaišku, kaip modernizuotas įrenginys, šiuo atveju dujotiekiai, gali sukelti tokį chaosą. Kas, kalbant technine kalba, atsitiks blogo, jei Rusijos dujos bus pumpuojamos ne pasenusiais, o moderniais dujotiekiais?
Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas vienas iš pirmųjų griežtai reagavo į ES ir Ukrainos susitarimus. Jis pareiškė: „Jeigu Rusijos interesai bus ignoruojami, mes būsime priversti iš naujo peržiūrėti savo santykių su partneriais principus.“ Norėtųsi atkreipti dėmesį į žodžių junginį „Rusijos interesai“ – juo pasakoma visa Maskvos pasipiktinimo esmė.
Rusija nejuokauja. Prezidentas Dmitrijus Medvedevas paskelbė, kad planuotas susitikimas su Ukrainos ministre pirmininke Julija Tymošenko atidedamas neribotam laikui. Primenu: susitikime turėjo būti aptariamos penkių milijardų dolerių paskolos suteikimo Ukrainai sąlygos. Atrodo, kad Rusija vargu ar šią paskolą Ukrainai suteiks.
Maskvai sunku susitaikyti, kad ES palengva vis giliau lenda į tai, ką Kremlius laiko savo įtakos sfera. Europos Sąjunga paskelbė Rytų partnerystės programą, kuria siekiama gerinti santykius su Armėnija, Azerbaidžanu, Baltarusija, Gruzija, Moldova, na ir, žinoma, su Ukraina. Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Andrejus Nesterenka tuoj pat išreiškė neigiamą Rusijos požiūrį ir sakė, kad ES iniciatyva beveik tiesiogiai klausia šių valstybių: „Su kuo jūs – su Europos Sąjunga ar su Rusija?“ Užsienio reikalų ministerija pareiškė Europos Sąjungos sprendimą modernizuoti Ukrainos dujotiekius vertinanti kaip nedraugišką veiksmą Rusijos atžvilgiu – tiek iš ES, tiek iš Ukrainos pusės.
Tačiau Ukrainą laikyti priešiška Rusijai valstybe būtų neteisinga. Visų pirma Ukraina yra nevienalytė: Vakarų Ukraina, be abejo, yra provakarietiška ir dažnai antirusiška, o rytinė Ukraina jaučia stiprią istorinę trauką Rusijai. Vidurio Ukrainoje nėra aiškiai vyraujančių nuostatų Rusijos atžvilgiu, bet ji tikrai nelaikoma priešiška valstybe. Apskritai Ukrainą, kad ir ką kalba dabartiniai jos politikai – sakykim, Viktoras Juščenka, – reikėtų priskirti ne priešiškų Rusijai valstybių grupei.
Beje, kalbant apie integraciją į Vakarų struktūras, ypač į NATO, reikėtų neužmiršti, kad dauguma ukrainiečių aiškiai pasisako prieš.
Manyčiau, kad Rusijos pyktis dėl dujotiekio modernizavimo nepagrįstas. ES nesiruošia priimti Ukrainos į savo gretas, NATO kalbos apie šios šalies narystę kol kas taip pat tik žodžiai.
Daugiausia, ko siekia ES, – tai patikimas energijos šaltinių tiekimo užtikrinimas.
Rusija pyksta, nes dabartinė jos vadovų karta dar nesusitaikė su tuo, kad Ukraina –nepriklausoma valstybė. Tačiau tas pyktis be pagrindo: Ukraina (išskyrus vakarinę) Rusijai artimesnė nei Europos Sąjungai.
Taigi šios valstybės neišvengiamai liks ir partnerėmis, ir priešininkėmis. Europos Sąjungai ši dviprasmė padėtis teikia daug galimybių.
Jonas Motiejūnas
