Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) nepateisinamai užtęsė įstatymo įgyvendinamojo teisės akto – Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo taisyklių – gimdymą. Kaime faktiškai sustojo visi projektavimo darbai.
Tapote ūkininku ir ketinate statytis sodybą? Turite dvi išeitis: arba pradėti statyti nelegaliai, arba laukti iki naujo bulvių derliaus. ŽUM valdininkai „Valstiečių laikraštį“ patikino, kad iki rudens turėtų būti patvirtintos naujos Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo taisyklės.
Praėjusių metų birželį Seimui priėmus Teritorijų planavimo įstatymo pataisas, kurios turėjo palengvinti teritorijų planavimą bei statybas, sklypų kaime projektavimo problemas Aplinkos ministerija perleido ŽŪM. Pastaroji turėjo net šešis mėnesius naujoms taisyklėms parengti, nes senosios nuo šių metų pradžios negalioja. Baigiasi devintas mėnuo, tačiau kūdikio gimimo dar nematyti.
Patirs nuostolių
Kretingiškė Snieguolė Rumbutienė pernai tapo tėvų dovanotų trijų hektarų savininke. Finansų apskaitos bendrovei vadovaujanti moteris prisipažino, kad su vaikais nutarė užsiimti turizmo verslu. Klaipėdos rajono Stančių kaime esantis sklypas – visai netoli kelio Klaipėda–Palanga, strategiškai palankioje vietoje. Todėl tikėtina, kad sodyba nebus tuščia.
„Praėjusių metų pabaigoje tvarkėme sklypo dovanojimo dokumentus – reikėjo jį atidalyti nuo bendro, kurį tėvai nuomoja bendrovei. Vėliau registravau valstiečių ūkį. Kol buvo tvarkomi dokumentai, artėjo ir šventės – Kalėdos, Naujieji. Su architektu, kuris turės projektuoti sodybą, sutarėme, kad dokumentus dėl sąlygų patvirtinimo į Klaipėdos rajono savivaldybę nešime jau šiais metais“, – S.Rumbutienė prisipažino nežinojusi ir nesitikėjusi, kad dėl kelių savaičių uždelsimi bus didelių rūpesčių.
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijoje S.Rumbutienės prašymo pateikti ūkininko sodybos statybos sąlygas nepriėmė. Girdi, nuo metų pradžios pasikeitusi tvarka ir dabar ūkininko sodybos formavimu rūpinasi Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT).
Moteris dokumentus nunešė į NŽT Klaipėdos rajono skyrių. Jo specialistai moterį apgręžė atgalios: dokumentų nepriims, nes nepatvirtintos naujos žemėtvarkos projektų rengimo taisyklės. „Sako, lauk, kol ŽŪM patvirtins“, – prisiminė S.Rumbutienė. Moteris laukti nenorėjo – ministerijoje ėmė teirautis. Jai liepė laukti.
„Jau pavasaris, o šis ypač ankstyvas. Laukas dar bendrovės suartas, reikėtų sėti žolę. Tačiau kaip tai daryti, jei nežinai, kur bus įvažiavimas į sodybą, kur – pastatai, kur – miškas ir vaismedžiai?“ – sakė S.Rumbutienė, šiandien negalinti pajudinti nė piršto. Sklypo perimetrą ji svajoja apsodinti eglėmis ir pušimis, bet vėl neaišku, leis ar ne tai padaryti. Pagaliau ir medelius reikėtų pavasarį sodinti.
Ūkininkė pripažįsta, kad dėl valdininkų aplaidumo ji patiria nemažai nuostolių. „Jei Statybos įstatymas buvo keičiamas praėjusių metų viduryje, jie turėjo visą pusmetį naujam įstatymo įgyvendinamajam teisės aktui parengti. Ką jie darė visą šį laiką?“ – S.Rumbutienė negalėjo atsistebėti tokiu klerkų tingumu.
Kretingiškė prisipažino, kad jai buvo siūlyta statybas pradėti nelegaliai, negavus leidimo. Tačiau pabijojo vėl įklimpti į bėdą. S.Rumbutienės ūkininko sodybą planuosiantis architektas Edmundas Petrauskas „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad jo klientė – ne vienintelė, negalinti pradėti statybų. „Aš pats žinau bent šešis–septynis atvejus įvairiuose rajonuose. Skirtumas tik tas, kad vienur dokumentų iš ūkininkų nepriima, kituose NŽT skyriuose priimti neatsisako, bet padeda į stalčius – lauks, kol bus patvirtintos taisyklės“, – sakė architektas. Jo manymu, visoje šalyje gali būti ne viena dešimtis ūkininkų, patyrusių šią problemą.
Klerkas klaidina
ŽŪM Žemės ir išteklių politikos departamento direktorius Audrius Petkevičius, kurio „Valstiečių laikraštis“ ketino pasiteirauti apie ką tik naujai kilusią problemą ir pasiaiškinti, kodėl ministerija iki šiol nėra parengusi projektavimo taisyklių, žurnalistą atšaldė: nėra jokios problemos!
Paklaustas, kodėl NŽT darbuotojai nepriima dokumentų iš ūkininkų, o iš kurių ir priima, neduoda leidimo projektuoti, A.Petkevičius teigė, kad einama neteisingu keliu. „Reikia kreiptis į savivaldybės administraciją, ten dokumentus tvarko“, – kelią parodė kaimo politiką kaime formuojantis valdininkas.
Tiesą sakant, ginčytis arba aiškinti ką nors neapsivertė liežuvis – visgi valdininkas, viršininkas... Kaip mėgsta ne vienas aukšto rango valdininkas sakyti, nebūtina viską, pavyzdžiui, Seimo priimtus įstatymus, žinoti.
NŽT – laukimo stadija
NŽT – tarpuvaldis, laukiama naujo vadovo. Laikinai direktoriaus pareigas einantis Vaidas Pakalka jau kiek laiko atostogauja, taigi tarnybos vairą laiko vos kelias savaites čia dirbantis Evaldas Čijauskas, neprastas žemės ūkio problemų žinovas, mat vadovavo ne vienai ministerijai pavaldžiai įstaigai.
„Jokių problemų. Išsiaiškinsiu, kodėl stringa dokumentai“, – išgirdęs naujieną, kad ūkininkai negali statytis sodybų, ir neketinantis išklausyti istorijos, jau iš kalno skubiai žadėjo valdininkas. Vėliau suabejojo pažadu: gal kretingiškė neįtraukta į ūkininkų registrą? Išgirdęs teigiamą atsakymą, pažadėjo aiškintis. Išsiaiškino: „Taip, nėra patvirtintos taisyklės. Teks laukti.“
Tiesa, E.Čijauskas nesėdėjo rankų sudėjęs, kaip ministerijos klerkai. NŽT Žemėtvarkos skyriaus vedėjo pavaduotoja Daiva Mikalauskienė netrukus „Valstiečių laikraštį“ informavo, kad tarnyba skuba ūkininkams į pagalbą – parengė laikinąsias taisykles, kaip tokiu atveju turėtų elgtis tarnybos skyriai rajonuose.
Pasak D.Mikalauskienės, Teritorijų planavimo įstatymo naujoje redakcijoje nustatyta, kad specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, kuriems priskiriami ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektai, pradedami rengti specialiojo teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančio subjekto sprendimu dėl specialiojo teritorijų planavimo dokumento rengimo pradžios ir planavimo tikslų. Žemėtvarkos projektus tvirtina NŽT vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas.
„Kadangi detali tvarka, kuria vadovaujantis NŽT specialistai galėtų priimti minėtus sprendimus, juos viešinti, taip pat nagrinėti ir atitinkamus sprendimus priimti gavus pasiūlymus dėl planavimo tikslų, šiame įstatyme neaprašyta, o kolegialių institucijų patvirtintos kaimo plėtros žemėtvarkos rengimo taisyklės šiuo metu nėra patikslintos, parengėme rekomendacijas, kurios artimiausiu metu bus paviešintos NŽT teritoriniams padaliniams, kad kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo procesas be trukdžių judėtų toliau“, – teigė D.Mikalauskienė.
Statybos – tik rudeniop
Atvirkščiai nei A.Petkevičius, jo pavaldinė, Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus vedėja Laima Kasparavičiūtė puikiai žino, kad Seimas dar praėjusią vasarą ūkininkus įspėjo, jog dėl projektų teks kreiptis ne į savivaldybių administracijas, o į NŽT. Kita vertus, kaip galima nežinoti: būtent šią valdininkę ne kartą telefonu atakavo kretingiškė S.Rumbutienė, manydama, kad taip galės paskubinti įstatymo įgyvendinamojo teisės akto kūrybos procesą.
„Jau esame parengę naujų taisyklių projektą, laukiame pastabų, tada derinsime su teisininkais, Aplinkos ministerija“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė L.Kasparavičiūtė ir pridūrė, kad taisyklių dar teks palaukti. Kiek? Kai tik bus suderintos ir ministrų pasirašytos, bet konkrečios datos valdininkė teigė negalinti pasakyti.
„Rudeniop ūkininkai jau tikrai galės pradėti statyti“, – tikino L.Kasparavičiūtė. Paklausta, kodėl taip ilgai nesugebėta parengti vieno iš svarbiausių ūkininkams įstatymo įgyvendinamojo teisės akto, pašnekovė tikino, kad ministerijoje būta svarbesnių darbų: „Ne vien tuo užsiėmėme. Turėjome daug kitų teisės aktų.“
