Kaip praneša portalas LRT.lt, K. Navickui nulipus nuo scenos du vyrai priėjo prie jo ir stvėrė ministrą už kaklo.
Laimei, konfliktas neišsirutuliojo į rimtesnį, o aršiai nusiteikę asmenys atstojo nuo ministro.
Ūkininkų protestas Vilniuje
Vilniuje protestuojantys šalies ūkininkai trečiadienį savo problemas viešai pristatė mitinge V. Kudirkos aikštėje prie Vyriausybės. Jie pasisakė prieš jos vykdomą žemės ūkio politiką, reikalavo žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko atsistatydinimo. Taip pat dėkojo vilniečiams už šiltą priėmimą ir jiems žadėjo diskoteką vakare.
Protesto organizatoriai prieš Vyriausybę pastatė sceną, ant jos kabo du plakatai su užrašais „Mes sakome gana“, „Lietuva, tavo kaimas miršta“ ir pan. Scenoje vienas po kito kalbas sakė žemdirbių atstovai.
„Mes sakome gana, gana politikos, nukreiptos prieš žemės ūkį, gana dezinformacijos, gana purvo ant žemės ūkio ir mes nuo savo reikalavimų nesitraukiame. Lauksime valdžios sprendimų, su jūsų palaikymu ir jėga bandysime pasiekti teisingiausių sprendimų žemės ūkiui“, – į susirinkusius kreipėsi protesto iniciatorės Žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas.
„Ką gali žinoti, galbūt Vilniuje teks būti ilgiau, o galbūt teks ir sugrįžti“, – kalbėjo jis.
Ūkininkų atstovai vienas po kito lipo į sceną ir išsakė savo poziciją apie padidintą suskystintų naftos dujų akcizą, reikalavimus dėl daugiamečių pievų atstatymo, ragino spręsti pieno krizę ir grąžinti ankstesnę naudojimosi dyzelinu tvarką.
Be to, kalbėtojai atkreipė dėmesį į rusiškų grūdų eksportą per Lietuvą, kurio dalis esą lieka mūsų šalyje. Su ūkininkais protestavo ir miškininkai, kurie nesutiko, kad saugomų teritorijų plotai būtų plečiami miško savininkų sąskaita.
Tačiau ūkininkai dėkojo Vilniaus miesto gyventojams ir 18 val. jiems pažadėjo diskoteką, įjungdami traktorių švyturėlius.
Daugiausiai kritikos sulaukė žemės ūkio ministras. Ūkininkai ragino jį trauktis iš pareigų.
„Kiekvienas turėtų dirbti savo darbą, o jeigu jo nemoti gerai atlikti, geriausiai būtų pasitraukti“, – sakė ūkininkai.
O nuo scenos rodant vaizdo įrašą, kaip 2023 metų pradžioje žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas kalba apie žemdirbių problemas, protestuotojai jį „nubaubė“.
K. Navicką protestuotojai pasitiko šūksniais „Gėda!“ ir reikalavimais trauktis iš pareigų
Tuo metu į ūkininkų klausimus atsakyti atvykęs K. Navickas buvo protestuotojų pasitiktas švilpimais, skandavimais „Gėda!“, raginimais palikti ministro postą.
Pirmiausia ministras sulaukė klausimo, kada pasitrauks iš užimamų pareigų.
„Baigsiu darbus ir išeisiu“, – nuo protesto scenos kalbėjo K. Navickas.
„Daugelį dalykų tikrai paveldėjau arba atėjo su ES politikos pokyčiais“, – teigė ministras. Dažnai po jo pasisakymų protestuotojai reaguodavo gausiu švilpimu.
Klausimų ministras sulaukė dėl daugiamečių pievų, ūkininkai jį kritikavo dėl įpareigojimo jas atstatyti. K. Navicko nuo scenos buvo klausiama, ar bus atšauktas sprendimas pievas atkurti.
Briuselyje su eurokomisaru šią problemą antradienį aptaręs K. Navickas patikino, jog artėjama prie Lietuvos ūkininkams palankaus sprendimo.
„Kitą savaitę gausime įvertinimą, manau, kad sprendimas bus. Puikia suprantu ir nenoriu įteigti, kad ūkininkai ar biurokratai padarė klaidas“, – teigė K. Navickas.
„Rasime sprendimą, panašu, kad rasime, kada bus atšauktas tas reikalavimas atstatyti daugiametes pievas. Kol nėra, yra taip, kaip yra“, – sakė jis.
Protestuotojai, siekdami išreikšti savo nepasitenkinimą ministro vykdoma politika, jam įteikė makaronų.
Ūkininkai dalijosi skundais
Į protestą, iš visos Lietuvos susirinkę, ūkininkai kalbėdami ir pyko, ir graudinosi. Anot jų, valdžia juos privertė protestuoti ne iš gero gyvenimo.
Tačiau sustoti ūkininkai nežada, nors ir tikisi valdžios supratimo ir pagalbos.
„Tikimės, kad šio protesto užteks ir valdžia imsis kokių nors veiksmų. Tikimės, kad situacija bent kažkiek pagerės. Jeigu nieko nesitikėtume, net nebūtume atvažiavę. Matėme, kad nei žalieji kryžiai, nei deginami laužai nepadėjo. Liko vienintelė išeitis – patiems atvažiuoti į Vilnių.
Bet jeigu niekas nesikeis, nesustosime. Ir, matyt, imsime pavyzdį iš užsienio ūkininkų – atvešime ir išpilsime Vilniuje srutas prie Seimo durų“, – tikino iš Varėnos rajono atvykęs ūkininkas.
Jis pasakojo, kad Dzūkijoje, Varėnos rajone ir aplinkiniuose daugiausia žemdirbių verčiasi pienininkyste.
„Auginame pienines karves. Ir dabartiniai nauji žemės ūkio įstatymai trukdo dirbti. Reikalavimas dėl pievų lemia, kad jos pasidengia samanomis, todėl reikia iš naujo jas atsodinti. Tai reikalauja ir laiko, ir pinigų.
Dabar pieno kainos pakilo, bet reikia turėti daug karvių, jeigu nori normaliai išsilaikyti. Labai daug ūkininkų tiesiog pardavė karves, nes nebegalėjo išgyventi sumažėjus pieno kainoms. Ūkiai tik stambėja ir mažųjų greitai iš viso nebeliks“, – sakė ūkininkas.
Anot jo, jeigu neturi didelio kiekio gyvulių, ūkininkas yra niekas.
„Mažiems ūkiams per sunku, jie tiesiog bankrutuoja. O didesni stengiasi laikytis iš paskutiniųjų.
Tačiau daug dalykų eina blogyn. Pavyzdžiui, žemės kainos vis didėja, o subsidijos mažėja. Dar šiemet gavom už nenašias žemes, o kitais jau tikriausiai nebe“, – skundėsi ūkininkas.
Ūkininkai: valdžia ne padeda, o trukdo
Iš Telšių rajono atvykę ūkininkai piktinosi, kad valdžia apkraudama įstatymais, jiems trukdo dirbti.
„Pavyzdžiui, mėšlą anksčiau galėjome išvežti iki gruodžio 1 d. ar net iki Naujų metų. O pernai tai padaryti reikėjo jau iki lapkričio vidurio. Jeigu oro sąlygos leidžia, kodėl neleidžiama ūkininkams mėšlą skleisti ir vėliau, juk tai gamtos tikrai neteršia.
Rašom laiškus, siunčiam raštus, bet žemės ūkio ministras ir ministerija mūsų negirdi. Negana to, dalis ūkininkų dėl mėšlo gavo ir baudų. O jų dydis priklauso nuo ūkio dydžio ir pažeidimo, atskaičiuoja ir neišmoka dalies procentų nuo skiriamų metinių išmokų. Dideli piniginiai nuostoliai susidaro“, – piktinosi ūkininkas.
Kitas irgi iš Telšių atvykęs ūkininkas sakė, kad apskritai Lietuvoje yra vykdoma netinkama žemės ūkio politika.
„Lietuva yra agrarinė šalis. Keista, kad valdžia neskatina žemės ūkio, nes mūsų produktai Europoje yra labai vertinami. O ministras ir jo ministerija nevertina mūsų gaminamos produkcijos. Tikrai keista, kad Europa mums skiria pinigus, o valdžia apkraudama įstatymais juos bando atimti“, – skundėsi ūkininkas.
Anot jo, darbams atlikti reikia geros technikos.
„Ir šie traktoriai, su kuriais atvykome, mums yra labai reikalingi, jie kainuoja didelius pinigus, tik su parama galėjome juos įsigyti. Juk už tuos traktorius, turime išsimokėti bankams, jie ne mūsų, o bankų.
Traktoriai nevažiuos be kuro, o jis irgi brangsta. Surenkamas akcizas turėtų būti skiriamas kelių infrastruktūrai ir jų gerinimui, bet ūkininkai, juk keliais nevažinėja. Tad kam skiriamas mūsų akcizas ir kodėl jis padidėjo?“ – retoriškai klausė ūkininkas.
Vyriausybė linkusi nusileisti
Trečiadienį Vyriausybė išplatino pranešimą, kuriame įvardijo, kaip spręs ūkininkų įvardytas problemas.
Esą tariantis su Europos Komisija, toliau spręsti daugiamečių pievų atstatymo problemą ir sumažinti neigiamą poveikį ūkininkams.
Sausio 23 d. įvykusiame Žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko ir ES žemės ūkio komisaro Janusz Wojciechowski susitikime sutarta, kad EK skubos tvarka paržiūrės deleguotąjį reglamentą GAAB1 dėl daugiamečių pievų ir pateiks galimus sprendimus iki šių metų pasėlių deklaravimo pradžios.
Vyriausybė nusprendė pateikti Seimui derinti Akcizų įstatymo pakeitimo projektą, Vyriausybės siūlomą įtraukti į pavasario sesijos darbotvarkę, taip reaguojant į ūkininkų nerimą dėl žymėto dyzelino naudojimo apribojimų ir akcizo suskystintoms dujoms, kurios naudojamos ne kaip variklių kuras. Akcizų įstatymo projektas paskelbtas derinti sausio 22 d. Įstatymo pakeitime siūloma grąžinti ankstesnę tvarką – žymėtą dyzeliną vėl bus galima naudoti ne tik žemės ūkio technikoje, bet žemės ūkio veikloje ir žemės ūkio produktų gamyboje naudojamose transporto priemonėse, jame taip pat siūloma sumažinti naftos dujų akcizą.
Iki 2024 m. pasėlių deklaravimo pradžios pasiūlyti sprendimus, kurie leistų užfiksuoti klaidas ir netikslumus su gamtos apsauga susijusių reikalavimų įgyvendinime, įvertinti konkretų poveikį konkretiems savininkams (realių veiklų apribojimų turinį ir mastus) ir ieškoti optimalaus privačios nuosavybės teisių ir gamtosaugos interesų subalansavimo. Aplinkos ministerijai įvertinus socialinių partnerių pateiktas pastabas ir pasiūlymus dėl vandens apsaugos juostų ir zonų, patvirtinti aktualius pakeitimus iki vasario 1 d.
Įvertinus kaimyninėse Baltijos valstybėse vykstančio rusiškų grūdų (ES nesankcionuojama prekė) tranzito mastą, eksportuojamus kiekius ir jų realų poveikį Baltijos šalyse išaugintų grūdų eksporto kainoms, pateikti tarp šalių suderintus siūlymus dėl galimų veiksmų ES institucijoms.
Protestuoja ir aplinkosaugos aktyvistai
Reikšdami susirūpinimą aplinkos būklės prastėjimu ir reaguodami į dalies ūkininkų išsakomus nerimą keliančius reikalavimus, trečiadienį Vilniuje aplinkosaugos specialistai ir aktyvistai surengė akciją „Kompromisai – ne gamtos sąskaita“.
Akcijos tikslas – išreikšti aplinkosaugininkų balsą diskusijoje apie žemės ūkio sektoriaus įtakos aplinkai mažinimo priemones ir atkreipti Vyriausybės dėmesį į tai, kad derybose su protestuojančiais ūkininkais nebūtų pamintas gamtinės aplinkos išsaugojimo interesas ir ilgalaikiai klimato, biologinės įvairovės apsaugos ir kiti įsipareigojimai.
„Baltijos jūrą kasmet pasiekia 50 tūkst. tonų azoto. Tai medžiaga, kuri skatina eutrofikaciją, daugumai žinomą kaip tiesiog vandens žydėjimas. Didžioji dalis jos patenka iš žemės ūkio laukų juos tręšiant. Dėl to mūsų ežerai ir tvenkiniai virsta dumblinomis balomis, atgrasiomis ne tik žmogui, bet ir be gyvybės.
Laukų tręšimas yra neišvengiama priemonė, tačiau svarbu užtikrinti, kad kuo mažiau trąšų pateiktų į paviršinius vandenis. Tokios priemonės kaip platesnių vandens apsaugos zonų nustatymas ir skaidresnė trąšų naudojimo tvarka yra būtinos norint mažinti vandenų taršą. Tie, kurie priešinasi tam, siekia didesnės naudos sau perkeldami atsakomybę ir pasekmes ant visuomenės pečių. Ir dėl to brangiai sumokame mes visi, valydami upes ir ežerus, atkurdami gamtines ekosistemas“, – teigia Edmundas Greimas, Lietuvos gamtos fondo direktorius.
Aplinkosaugininkas Liutauras Stoškus akcentuoja, kad turime laikytis taisyklių, kurios leidžia subalansuoti šiandienos poreikius su gamtos išsaugojimo perspektyvomis ateities kartoms.
„Kitoks požiūris būtų trumparegiškas. Jau dabar laukai yra suarti iki pat upių ir kanalų. Tokiais tempais eidami mes liksime be gyvybės aplinkui. Nuosavybė nėra absoliuti ta prasme, kad mes negalime elgtis su ja kaip užsimanę neatsižvelgdami į bendrus interesus“, – komentuoja L. Stoškus.
Ūkinė veikla žaloja gamtą?
„Mūsų duomenimis, per pastaruosius 23 metus įprastų kaimo paukščių gausa sumažėjo daugiau nei dvigubai – 54 procentais. Paskutinius devynerius metus nykimo tempas paspartėjo dvigubai. Tai didelį rūpestį keliantis indikatorius“, – vardija Liutauras Raudonikis, Lietuvos ornitologų draugijos direktorius.
Anot pelkių atkūrimo srityje dirbančio Nerijaus Zableckio, dirvožemio erozija, jo struktūros prastėjimas yra reiškiniai, kuriuos pripažįsta ir dėl kurių klausimus kelia patys ūkininkai.
„Visiškai nualintiems dirvožemiams atsistatyti reikia nuo 50 iki 100 metų. Mes net sunkiai galime įsivaizduoti, koks tai ilgas procesas. Daugiamečių pievų išlaikymas yra ne tik būtinas gerinant dirvožemio struktūrą, stabdant jo eroziją, bet ir suteikiant buveinę tik pievoms būdingoms įvairioms gyvybės formoms, tarp jų ir vabzdžiams-apdulkintojams, nuo kurių didele dalimi tiesiogiai priklausomi ir patys ūkininkai bei jų auginamas derlius.
Valstybės pareiga yra padėti tiems, kam sunku, bet tam yra įvairių reguliacinių mechanizmų, neturėtų būti visos kylančios žemės ūkio problemos bandomos išspręsti dar išlikusios gamtos sąskaita“, – komentuoja N. Zableckis.
Akcijoje dalyvaujanti Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė teigia, jog išklausyti aplinkosaugininkų argumentus raginamas ir Prezidentas Gitanas Nausėda.
„Protestuoti į Vilnių traktoriais atvykstantys ūkininkai ant scenos pasisakyti pakvietė ir Gitaną Nausėdą. Prezidentas ne kartą yra išsakęs savo viziją kurti ne tik saugią, inovatyvią, bet ir žalią Lietuvą, todėl tikime, kad jam rūpi išgirsti ir kitą perspektyvą. Kviečiame valstybės vadovą išgirsti ir aplinkosaugos specialistų argumentus, kodėl ieškant kompromisų su ūkininkais neturėtų būti žengtas žingsnis atgal paminant gamtosaugos prioritetus“, – sako I. Budraitė.
