Populiarus ir visuomenei puikiai pažįstamas ūkininkas P. Šiaučiūnas naujienų portalui tv3.lt prabilo apie protestą, savo veiklą „YouTube“ platformoje, asmeninį gyvenimą, skandalus bei miestiečių nesupratimą apie ūkį. Ūkininkas akcentuoja, kad neigiami komentarai, skundai gaunami tik iš miesto žmonių, nes šie, anot P. Šiaučiūno, nesuvokia, koks iš tiesų yra kaimo gyvenimas.
Kaip jums šis mitingas, kaip sekasi? Visiems labai įdomu, kur čia tie ūkininkai apsistojo, kur miega.
Viešbučiuose. Susisiekė viešbučių savininkai su ūkininkų sąjungomis ir pasiūlė pigiau apgyvendinti.
Kiti lyg ir žadėjo traktoriuose miegoti.
Tai aš irgi sakiau, kad traktoriuje miegosiu, bet sakė baik, nesąmonė... Bet jei ką, tai būčiau miegojęs traktoriuje, aišku.
O kaip patį protestą vertinate, jo organizuotumą?
Labai gerai. Organizuotumo, kaip visą laiką, galėtų būti ir daugiau, nes su policija truputį buvo daugiau nesklandumų. Turėjome į vieną pusę važiuoti, paskui vėl grįžti. Gi iš karto galėjo pasakyti, kad ten važiuokite, bet, na, čia, aišku, tas streikas toks spontaniškas dalykas.
O kaip vertinate, kad ūkininkams nebuvo leista su traktoriais važiuoti autostrada, nebuvo suteikta policijos ekipažų palyda?
Buvo prašymas parašyti, kad policija palydėtų per autostradą, bet kažkas išėjo atostogų, kažkas nepasirašė ant tų dokumentų ir likome patys atsakingi už kelionę.
O kodėl atvažiavote, kokia jūsų pagrindinė žinutė siunčiama?
Mano asmeninė žinutė yra tokia, kad mes galime padaryti ir mes padarysime, jeigu reikės, ir tegul pradeda mūsų klausyti. Nes dabar viskas daroma prieš mus. Kuria įstatymus, pataisas visokias prieš mus nustatytas. Esame Europos Sąjungoje vieni iš žaliausių pagal kursą, tačiau mus dar apkrauna papildomai, dar papildomus reikalavimus Lietuvos valdžia uždeda. Apsunkina mums viską. O kam to reikia? Tai nieko neduoda, tik blogina situaciją.
Atvažiavome su ta žinute, kad klausytų mūsų. Na, ir ką, mes tik atvažiavome į Vilnių ir ministras iškart pradėjo spręsti klaidas, nes pripažįsta, kad pridarė klaidų tuose įstatymuose. Tai mums užteko tik atvažiuoti į Vilnių.
O galite pagrindines problemas išvardinti?
Yra šeši punktai, visų jų nevardinsiu. Dujų akcizas, daugiametės pievos, dirbtinai sukurtos. Vyriausybė kalta, gi ne mes sukūrėme tas pievas, ne mes vietoje 400 000 hektarų padarėme 700 000 hektarų. O esmė tai nebendravimas, neįsigilinimas, neklausymas.
O kaip manote, turėjote pats didelę įtaką tam, kad proteste susirinko tiek daug ūkininkų? Nes vis tiek turite daug sekėjų socialiniuose tinkluose.
Manau, kad turėjau nemažai tam įtakos. Žmonės stovėjo su mane palaikančiais plakatais, kiek sutinku gatvėje žmonių, tai visi palaiko mane, dėkoja man, tai reiškia, kad aš prisidėjau prie to, užvedžiau, suvienijau kitus ūkininkus. Buvo planuota, kad 500 streikuos ir atvažiuos, bet vakar jau 1300 buvo. Kiti atvažiuos dar be traktorių, su autobusais.
O kokios nuotaikos, koks jausmas, kai tiek ūkininkų atvažiavo? Kaip kitų ūkininkų nuotaikos?
Labai geras tas vienybės jausmas, nepatirtas.
Na, dabar nėra tų darbų pagrindinių, tiesa, gyvulininkai niekada iš tvarto neišeina, bet visi linksmi, smagiai laiką leidžia, kaip į pikniką mes čia atvažiavome. Neturime jokių ketinimų čia kažką daryti, mitinguoti, laužyti kažką, daužyti.
Miesto žmonės rašo, tai jūs čia šūdą, nesąmones darote, reikia versti, daužyti viską. Tai keistai atrodo, kaip miesto žmogus gali taip sakyti, mes gi važiuojame, kodėl jie mums taip sako? Mes norime taikiai ir tai matosi, jokios riaušės nevyksta, policijos beveik nėra.
Jūs dar anksčiau sakėte, kad policijos mažokai.
Na, kai toks masinis renginys, tai turėtų būti jos, bet nieko nėra, tik keletas policijos ekipažų. Tai rodo, kad jie supranta mus, palaiko ir mus taikiais žmonėmis laiko.
O kaip jūs vertinate kai kurių žmonių pasakymą, kad ūkininkai čia labai gerai gyvena, jie neturi dėl ko streikuoti?
Puspročiai. Jeigu tu, žmogau, nesupranti, tai bandyk įsigilinti, išsiaiškinti, pasidomėti. Ir tie pykčiai yra tik internete, internetas ir realybė yra du atskiri pasauliai. Realybėje visi palaiko ūkininkus, visi šypsosi, visi nusifotografuoti, padiskutuoti ateina. Internete visi pikti, visi kažkokie pagiežingi, tai tiesiog reikia atskirti tuos du dalykus.
Papasakokite plačiau apie savo ūkį. Turite 200 hektarų dirbamos žemės, daugiau nei 500 avių. Su kokiomis didžiausiomis bėdomis šiuo metu susiduriate ūkininkaujant?
Kiekvienais metais vis skirtingos problemos. Tai šiemet susiduriame su grūdų kainomis, mums buvo labai brangu užauginti grūdus, todėl, kad pernai kainos buvo didžiulės, trąšos, technika, amortizacinės visos išlaidos, kuras, palūkanos milžiniškos.
Tai grūdus buvo labai brangu užauginti, o dabar jie yra beverčiai, todėl, kad iš Rusijos techniniai grūdai importuojami, iš Ukrainos taip pat, nes taip pigiau. O mūsų grūdai yra brangūs, todėl mūsų neperka, o perka tuos kitus. Užauginome žiauriai brangius grūdus ir jų niekas neperka už tiek, kiek jie kainuoja. Čia pagrindinė problema.
Pernai su ūkiu viskas buvo gerai, tik gyvulininkystės sektoriui prasčiau. Bet pinigų srautas buvo, tik iš avių buvo 0, tai išsilygino. O šiemet minusas, bankai jau skambina, sako, kad mokėti reikia, bet nėra iš ko.
O kada jūs pats pradėjote ūkininkauti, gi jaunas buvote? Kaip galėtumėte apibūdinti tą ūkininkavimo kelią, ypač ūkininkavimo pradžią?
Aš pradėjau jaunas, šešiolikos metų pirmas avis gavau. Tas kelias buvo labai sunkus, nes seneliai turėjo nepilnų 30 hektarų, seną tvartą bei nulinį kapitalą, tik vienas traktorius buvo. Be kapitalo yra velniškai sunku, tu turi stipriai rizikuoti, imti paskolą. Jeigu kiti ūkininkai perima tėvų ūkį, tai ten yra lengviau, nes jau turi kapitalą, jam tiesiog tai reikia tęsti, o man reikėjo pradėti nuo nulio sukurti viską. Ir dar trūksta kokių penkių metų.
Kaip jūs išvis sugalvojote tuo užsiimti?
Pašaukimas čia. Tiesiog taip gyvenimas susidėliojo, aš vieną dieną atsibudau ir, pasirodo, aš ūkininkas. Negalvojau apie tai, tiesiog taip dėliojosi, dėliojosi ir susidėliojo.
Jūs kuriate ir vaizdo įrašus „YouTube“, kur turite beveik 70 tūkst. sekėjų. Manėte, kad tokio pasisekimo sulauks ši jūsų veikla?
Ne, čia to net susapnuoti negali žmogus. Bet čia yra natūralus, tikras, nesuvaidintas gyvenimas, dėl to žmonės žiūri. Visiems atsibodo tas piaras.
O šia veikla užsiimate irgi iš pašaukimo?
Aš pradėjau vaizdo įrašus kurti po 2019 metų ūkininkų protesto, kai su traktoriais rajonuose važiavome. Na, ir tada žmonės mus labai plūdo, kokie milijonieriai, nauji traktoriai ir tada pagalvojau, kaip žmogus gali šitaip kalbėti, gi jis net nežino, nesupranta, kad tas traktorius bankui priklauso. Jeigu kažkas atsitiktų, tai dar ir vaikai turėtų mokėti už tą traktorių, nes Europos Sąjunga geriausiu atveju mums duoda tik pusę sumos. Tai tada pradėjau filmuoti, kad įrodyčiau, jog žmonės klysta taip galvodami ir per savaitę tūkstančiai žmonių pradėjo žiūrėti mano vaizdo įrašus.
O kiti ūkininkai nesako, o, mums irgi reikia pradėti kurti vaizdo įrašus, kelti į internetą?
Tai kiti pradėjo filmuoti, žemaičiai keli yra. Bet aš į viską gyvenime esu pasinėręs šimtu procentu. Aš su draugais niekur neinu, jokiuose vakarėliuose nedalyvauju, tik sau skiriu tą laiką: dviračiai, mašinos, miegas, viskas. Jeigu į metus vieną kartą išeinu su chebra į kavinę, tai jau gerai. Viską atiduodu tam kitam gyvenimui „YouTubui“. Kiti nori filmuoja, nori nefilmuoja, o aš stengiuosi tą kasdienybę parodyti. Kartais kokias dvi dienas nieko nekuriu ir tada prisimenu, kad manęs laukia 70 tūkstančių žmonių.
Bet jūs labai greitai išpopuliarėjote.
Labai greitai. Na, todėl, kad aš bandau, nebijau klysti, nebijau rizikuoti, labai labai daug visko veikiu ir iš skirtingų sektorių atėję žmonės žiūri, seka mane.
Bet tas populiarumas atneša ir kažkokių nemalonių situacijų?
Žinomumas atneša labai daug skundų, pagiežos. Na, procentaliai tų pagiežingų, piktų žmonių yra koks vienas procentas, o visi likę – geri žmonės, bet tas vienas procentas ryškus. 90 žmonių neparašys, kad tu šaunuolis, o tas vienas būtinai parašys, jog tu gaidys. Dėl to tie neigiami komentarai ir išryškėja.
Apie skundus kalbant, tai turbūt paskutinė situacija buvo, kai žmonės pasipiktino, jog jūsų šuo tampė avį.
Tai kažkas sutrumpino tą vaizdo įrašą, nukirpo pabaigą, įkėlė į „TikTok“. Ten tik tas puolimas matosi, o realiai ten nieko nebuvo, šuo Bazas visada su avimis gyvena, žaidžia jie. Tai žaidimas, nenukentėjo ta avis, bet žmonės nesuvokia, pamatė tą iškarpą ir jau viskas. Žmonės man net mirties linkėjo, žmonės tiek atbuko, kad išaukština gyvulį aukščiau žmogaus ir sako, jog aš nehumaniškas. Čia jau kažkoks absurdas. Bet čia miesto problemos.
Miesto problemos tik? Manote, kad kaimo žmonės tokių dalykų nesako, nerašo?
Tai taip. Kaimo žmogus supranta, kad avis yra durnas sutvėrimas, ji būtinai kažkur įlys, pasismauks, nusiskandins ta avis, na, nesusižiūrėsi ten tų 500 avių. O miesto žmogus nematęs realiai tos avies ir jam atrodo, kad Gedimino prospekte „Kačių kavinė“, tai jie panašiai ir avis įsivaizduoja.
Čia buvo atvažiavę žmonės iš Vokietijos pas mane ir klausia, kodėl tavo avys ne baltos? Ir taip, galvoju, ai, pasakose avys būna baltos, natūraliai gi jos apsikakojusios, išsivoliojusios ir purvinos visą laiką. O jie įsivaizdavo, kad jos visada pūkuotos, baltos.
O kaip pasibaigė ta situacija su avimis? Jūs nesumokėjote baudos, tada skyrė antrą didesnę baudą.
Dabar Valstybinę maisto ir veterinarijos inspekciją paduosiu į teismą. Jau tokių pievų prirašė tame protokole, kad patys nebesupranta, ką rašo. Aš tik paskaičiau, kas ten surašyta, sakau, tu supranti, ką čia prirašei? Jis paklausė, kas yra, sakau, nieko, tu čia man palengvini teismo procesą. Perdaviau advokatams, tai jie juokėsi, stebėjosi, kaip galima tokių nesąmonių prirašyti.
Aišku, gal ten straipsniai tokie yra, bet buvo parašyta, kad jei aš nesumokėsiu baudos, man gresia narkomanijos, alkoholizmo kursai. Panevėžio veterinarijos direktoriaus klausiau, sakau, jūs dabar čia teigiate, kad tai yra gyvūnų kankinimas, jog šuo avį ištraukė, nors jis iš tikro ją išgelbėjo? Nes jeigu avis skęstų, tai šuo lygiai taip pat trauktų tą avį. Arba aš, nes jei avis įstrigo, aš per viršų jos iškelti negaliu, nes ji sveria 70 kilogramų, tai čia fiziškai neįmanoma.
Avis šoko, užstrigo, ją ištraukė, tai aš irgi būčiau ją už vilnos traukęs, sakau, jūs matėte, kaip šunys gano avis, į koją, į ausį tai aviai įkanda? Nes jei gyvulys neklauso, šuo darys viską, kad jis klausytų, jis taip išmokytas. Bazas nėra mokytas ganyti, bet jis yra kompanionas, jis visada su avimis būna. Ir sakau, jūs matėte, kaip ganomos avys? Jie atsakė, kad ne, nes nėra tokios praktikos, nors veterinarinė pati skatina pirkti šunis bandų apsaugai, ta prasme, kad šunys gyventų su avimis, jog avys būtų apsaugotos nuo vilkų.
Ir dabar aš iš principo turiu ginti savo poziciją, nes veterinarinė stoja į ekoteroristų, miesto pusę, juos palaiko, kad mane reikia nubausti, jog aš negerai elgiuosi su gyvuliais. Jeigu mane nubaus, tai mes iš principo nei nagų galėsime karpyti, nei avių rūšiuoti, nei jų pačių kirpti, nes kažkam pasirodys, kad tai yra žiaurus elgesys. Kaip ir dabar kažkam pasirodė, kad Bazas tą avį pjovė, nors iš tikrųjų ją ištraukė.
Atvažiavo ta veterinarinė ir klausia, ar nukentėjo avis. Atėjo ir klausia, kuri čia ta avis. Tai ieškokite, va, iš šitų. Nešlubuoja, nekraujuoja, vilna nenupešta, tai kaip galime sakyti, kad ta avis nukentėjo? Avis yra tiek kvailas sutvėrimas, kad ji ištisai pati sau sukelia stresą, avis neturi baimės jausmo. Tai vienintelis gyvūnas, kai skerdžiant iš jos nepaplūsta kraujas, todėl aviena labai sveika mėsa skaitosi.
O jaučiatės blogai, kad žmonės, kaip jūs sakote, nesupranta ir komentuoja? Ar jūs išgyvenate dėl tų blogų komentarų, ar ne?
Mano seneliai dėstytojai buvo, abu tėvai mokytojai, tai aš stengiuosi kiekvieną žmogų išanalizuoti. Atsidarau jo profilį, pažiūriu, ką jis daro, kuo jis domisi, nuotraukas, pabandau išanalizuoti veido bruožus. Na, ir matau, kad tie žmonės yra kvaili. Pavyzdžiui, viena tokia panelė rašė, kad man su galva negerai, reikėtų pasigydyti, jog aš turiu psichologinių problemų, o jos profilio nuotraukoje ji nusiskutusi antakius, išsiskutusi skiauterę ir išsitatuiravusi veidu, tai kam čia su galva negerai?
Dabar su tuo automobiliu, nufotografavo mano džipą Gedimino prospekte ir sako, pažiūrėkit, ūkininkai gerai gyvena, skųstis drįsta, su naujais džipais važinėja. Tas džipas 15 metų senumo, kledaras, ne, bet žmogus tiesiog nesupranta ir loja. Tai aš įdėjau skelbimą, kiek ta mašina kainuoja, kad kiekvienas dirbantis gali tokią mašiną per metus nusipirkti, bet ne, niekam neįdomu.
Nepavargstate tiek įrodinėti?
Kitą kartą būna, kad pavargstu, tai atsiriboju nuo interneto kelioms savaitėms ir atitrūkstu, pasaulis visiškai kitaip atrodo. Socialinis gyvenimas atima daug laiko, reikia bendrauti, bet man labai įdomu analizuoti tuos blogus komentarus, kodėl žmonės taip kalba, elgiasi.
