Šiaulių rajono žemdirbiai naudojasi saulėtomis dienomis. Skuba, nes negali žinoti, kada dangus ims niaukstytis. Radę laiko, internete stebi sinoptikų prognozes.
Ankstyvąjį rapsą kai kurie ūkininkai pradėjo pjauti prieš porą savaičių. Jis iš išmirkusių, iššalusių lauko vietų parsivežamas piktžolėtas, ne itin sausas. Toks, prieš pilant į sandėlį, valomas.
Brandą jau yra pasiekę ir kviečiai – pjaunami, kuliami apie savaitę. Baugina šnekos apie galimas oro permainas: lietus ne tik pristabdytų javapjūtę, bet ir turėtų įtakos grūdų kokybei.
Žemdirbiai sako, kad derlius šiemet, palyginti su daugelio metų vidurkiu, yra geras, bet kai palyginama su praėjusiais metais, – jis nestebina.
Ūkininkų teigimu, grūdų kainos, kaip ir kone per kiekvieną javapjūtę, yra labai sumažėjusios. Dabar už toną rapso supirkėjai moka po 1130 litų (be pridėtinės vertės mokesčio), pašarinių kviečių – 470 Lt, už ekstra klasės – apie 600 Lt, miežių – apie 500 Lt.
Turintys sandėlius, išdžiovintus javus linkę palaikyti juose – laukia padidėjant kainų. Bet sandėliavimas, džiovinimas irgi kainuoja.
Pasuks į kviečių laukus
Užsukus pas šalia Aukštelkės gyvenvietės įsikūrusį Raimundą Juknevičių, Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos pirmininką, jis prie savojo ūkio sandėlio laukė parvežant paskutinės priekabos rapso. Jis pilamas į džiovyklą.
Kombainas tuoj pasuks į kviečių laukus. Ir šie grūdai atsidurs džiovykloje.
Ūkininkų skaičiavimu, sandėliuoti labiau apsimoka.
Pasak R. Juknevičiaus, grūdų kainų kreivė labai staigiai krito žemyn, bet dar negalima sakyti, kad ji atsimušė į dugną ir jau bando kilti. Sunku prognozuoti, kada bus pasiektas dugnas.
Dabar R. Juknevičius iš viso dirba 140 hektarų žemės netoli Šiaulių. Jos plotai vis didėja.
Išdraskytą buvusio kolūkio pastatą, kuriame dabar įrengtas sandėlis, o prie jo – džiovykla, R. Juknevičius nusipirko 2002 metais. Po metų įkūrė savo ūkį. Čia pat pasistatė gyvenamąjį namą.
Lankantis pas R. Juknevičių, sandėlyje jam talkino jo trylikametis sūnus. Padeda ir vyresnysis. Tik dukra negali padėti, nes ji – dirbanti Vilniaus Gedimino technikos universiteto studentė.
Nėra kada posėdžiauti
„Kai prasideda javapjūtė, aš – mažas ūkininkų sąjungos pirmininkas“, – sako R. Juknevičius.
Viena diena dabar žemdirbį metus maitina, todėl itin įtemptai darbuojasi visi grūdininkyste užsiimantys ūkininkai. Nėra kada prieiti prie kompiuterio, įsigilinti į atsiųstus įstatymų pataisymus.
R. Juknevičiaus nuomone, tuo naudojasi politikai. Jie tik ir laukia to momento, kai žemdirbiai išeis pjauti ar sėti, ir priima jiems nepalankius įstatymus.
„Mano supratimu, tuos klausimus, dėl kurių, jaučia, bus nevyriausybinių organizacijų prieštaravimų, atideda iki tam tikro laiko, ir tik tada siunčia mums“, – pasakojo R. Juknevičius.
Prie siunčiamų įstatymų projektų būna nurodyta, kad jeigu bus neatsiliepta iki tam tikro laiko, bus laikoma pritarimu įstatymui.
Bet nėra kada susitikti su Ūkininkų sąjungos tarybos nariais, su kitais ūkininkais, suformuluoti bendrą nuomonę.
Dabar kviečiama diskutuoti dėl europinės paramos 2014-2020 metais, bet per javapjūtę nėra kada posėdžiauti.
