Per rekordiškai trumpą laiką statomas Broniaus Kutavičiaus sceninis diptichas - opera-baletas "Ugnis ir tikėjimas" ("Ignis et fides"), Trakų pilies kieme užbaigsiantis Lietuvos valstybės - Mindaugo karūnavimo 750 metų jubiliejaus minėjimo programą, kelia kūrybinės grupės narių nerimą.
Premjerinis veikalas yra vienas iš dviejų Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) trečiojo vasaros sezono Trakuose spektaklių.
Kaip pirmadienio (06.30) spaudos konferencijoje sakė LNOBT generalinis direktorius Gintautas Kėvišas, Valstybės dienos išvakarėse, liepos 5-ąją, Trakuose tradiciškai bus rodoma populiariausia lietuviška opera - Vytauto Klovos "Pilėnai", o liepos 12 dieną laukiama naujo nacionalinio kūrinio "Ugnis ir tikėjimas" premjeros. Teatro vadovas perspėjo, kad tai būsiąs negalutinis šio dviejų veiksmų veikalo variantas, nes spektaklis sumanytas stacionariai teatro scenai. Taigi numatomos dvi šios operos-baleto premjeros - antroji spalio pradžioje būsianti viena iš pagrindinių naujojo teatro sezono premjerų, o spektaklis scenoje gyvuosiąs, pasak direktoriaus, ilgus metus.
Naujojo spektaklio režisierius Jonas Vaitkus piktinosi jam nepriimtinu šio veikalo statymo planavimu ir požiūriu į nacionalinį veikalą. Mat jį teatras planuojąs kaip tradicinį spektaklį - Trakų kieme, pasak režisieriaus, dar nėra scenos, dekoracijų, kitų repeticijoms būtinų techninių įrengimų. "Šio spektaklio ėmiausi tik iš pagarbos kompozitoriui, nes jo kūriniai nenusileidžia geriausiems užsienio pavyzdžiams", - sakė režisierius. Sunkiai apibūdinamą naujojo kūrinio žanrą jis įvardijo kaip liaudies dainą, kurioje dera lotynų, lietuvių ir prūsų kultūrų palikimas.
Pasak J. Vaitkaus, šiam spektakliui būtina parinkti ne tik solistus, bet ir gerus dramos aktorius, šiuolaikinio šokio atlikėjus, kurie ne tik šoktų, bet ir nepriekaištingai vaidintų, dainuotų, tačiau šį pasirinkimą ribojančios finansinės galimybės, o tai, anot režisieriaus, yra visos Lietuvos kultūros politikos rodiklis.
Anot choreografės Airos Naginevičiūtės, iš pastatymui būtinų 14 profesionalių šokėjų-aktorių porų yra suformuotos vos nepilnos keturios, mat šokėjų skaičių irgi lemiančios finansinės sąmatos.
Daugiau optimizmo turėjo muzikinio veikalo autorius B. Kutavičius ir muzikinis vadovas bei dirigentas Martynas Staškus. Pasak kompozitoriaus, oratorinio pobūdžio kūrinį, kurį užsakė Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimo komisija, jis rašęs dvejus metus. Ypač sunkiai sekėsi rinkti faktinę medžiagą antrajai dipticho daliai apie Mindaugo karūnavimą. Istorinių duomenų apie valdovų karūnavimo tradicijas autorius ieškojęs Anglijoje, mat viduramžiais regalijų teikimo karaliams iškilmės buvusios panašios įvairiose šalyse.
Abi kūrinio dalys yra ritualinio, apeiginio pobūdžio, sudarytos iš daugelio numerių. Kūrinyje vyrauja instrumentinė ir chorinė muzika, tik antroje - karūnavimo - dalyje skamba karaliaus Mindaugo (Vytautas Juozapaitis) ir karalienės Mortos (Inesa Linaburgytė), kitos solinės partijos.
Pasak dirigento M. Staškaus, B. Kutavičiaus muzikoje užslėpta didžiulė energija, įdomiai "pagauta" to laiko atmosfera - ypač pirmoje dalyje, kurioje skamba mirusios lotynų ir prūsų kalbos. Dirigentas įsitikinęs, kad spektaklis bus pavykęs. "Statome visiškai naują kūrinį, tad turime daug kūrybinės laisvės", - sakė M. Staškus.
Scenografiją spektakliui kuriantis dailininkas Jonas Arčikauskas sakė stengęsis pajusti kūrinio visumą ir nebrėžęs ribos tarp tradicijos ir šiuolaikiškumo.
Pasak muzikologų, visais atžvilgiais "Ugnis ir tikėjimas" nėra tradicinis operos kūrinys - žanro požiūriu jis turi ir operos, ir oratorijos, ir baleto bruožų, kūrinyje vyrauja instrumentinė muzika. Muzikinis veikalas sudarytas iš dviejų dalių: pirmoje - aštuoni numeriai, antroje - penkiolika. Pirmosios dalies libretą, remdamasis trimis istoriniais šaltiniais - Viberto pasakojimu, Petro Damianio "Šv. Romualdo gyvenimu" ir nežinomo autoriaus veikalu "Iš šv. Brunono gyvenimo ir kančių", parašė pats kompozitorius, antrosios dalies libreto autorius - religijotyrininkas Gintaras Beresnevičius.
Operos "Ugnis ir tikėjimas" premjera atnaujinto teatro scenoje numatoma šių metų spalio 9-10 dieną.
Pasak teatro vadovų, kitą sezoną žiūrovų laukia dar penkios premjeros: Boriso Eifmano baletas "Rusiškasis Hamletas", Giuseppe Verdi (Džiuzepės Verdžio) opera "Rigoletas", naujametė Franzo Leharo (Franco Leharo) operetė "Linksmoji našlė", Richardo Wagnerio (Richardo Vagnerio) opera "Skrajojantis olandas", o sezoną užbaigs lietuviška opera "Dalia" kompozitoriaus Balio Dvariono 100-osioms gimimo metinėms.
Žadėtoji lenkų kompozitoriaus Krzysztofo Pendereckio (Kšyštofo Pendereckio) operos "Karalius Ūbas" premjera nukelta į tolesnę ateitį, kadangi pastatyme žadėjęs bendradarbiauti Varšuvos operos teatras, pasak G. Kėvišo, nepateisinęs vilčių, tad kartu su kompozitoriumi bus ieškoma kitų koprodiuserių.
ELTA
