Vyriausybei pasiūlius 4 procentais karpyti finansavimą viešajam sektoriui, pasekmes pajus visų pirma atokesnių gyvenviečių ir miestelių gyventojai, o tarnyba Vidaus reikalų įstaigose ir toliau išliks itin nepatrauklia darbo vieta naujiems darbuotojams, teigia Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) pirmininkas Vytautas Bakas.
Viešasis sektorius tai ne tik sočiai gyvenantys valdininkai, tai visų pirma tie patys eiliniai tarnautojai, su kuriais susiduria kasdien paprastas Lietuvos žmogus. Tai policininkai, ugniagesiai, mokytojai, gydytojai, savivaldybių, socialinės paramos skyrių darbuotojai, todėl buhalterinis išlaidų nubraukimas gali turėti skaudžių pasekmių žmonėms, kurių dauguma negali naudotis brangiomis privačiomis gydytojų ar saugos tarnybų paslaugomis.
Valdininkai arba politikai, kurie gyvena „Laurų“ kvartaluose ar specialiuose prabangiuose rajonuose šio mažinimo, natūralu, nepajus, nes rajonuose, kuriuose jie gyvena patruliuoja privatūs saugos tarnybų ekipažai. Kita vertus, atokesnių miestelių gyventojams po tokio sprendimo gali tekti ilgiau palaukti greitosios pagalbos arba policijos ekipažo. Gali padaugėti atvejų, kad jų visai nesulauks.
Pvz., sumažinus finansavimą policininkams, ugniagesiams pasieniečiams 4 proc. 2012 metais tektų atleisti ne mažiau kaip 1500 žmonių. Vien policija privalėtų atsisakyti apie 700 pareigūnų, o tai atitiktų septynių Lietuvos miestų policijos komisariatus arba 100 nuovadų. Situacija gali tapti tokia, kokia šiuo metu egzistuoja sveikatos apsaugos sistemoje, kai kokybiškesnės medicinos paslaugos nemokamai garantuojamos tik didesniuose Lietuvos miestuose, apskričių centruose. Taigi, ir policijos ar ugniagesių pagalba greitai bus prieinama tik didesnių miestų, rajonų centrų gyventojams.
Profesinė sąjungos lyderiai neabejoja, kad pareigūnų bendruomenė maksimaliai tinkamai vykdys savo pareigas, kaip tai buvo iki šiol, tačiau dėl padidėjusių darbo krūvių, kuro stokos tai gali būti tiesiog neįmanoma.
Lietuva 2008 m. buvo viena iš labiausiai finansavimą visuomenės saugumo užtikrinimui sumažinusių valstybių. Priešingai, nei oficialiai teigia Vyriausybė, nuo 2008 m. išlaidos visuomenės saugumui buvo sumažintos beveik ketvirtadaliu (apie 400 mln. lt.). Profesinės sąjungos duomenimis tarnybą paliko daugiau, nei pusantro tūkstančio pareigūnų, daugiau, nei tūkstantis iš jų – policininkai. Per krizės metus uždaromos nuovados, budėtojų dalys, areštinės. Artimiausiu metu ketinama uždaryti ugniagesių komandas daugiau, nei dvidešimtyje šalies savivaldybių, kelios jų jau tai padarė.
Dėl mažinamo finansavimo silpnėja valstybės sienos apsauga, didžiausias išbandymas tenka pasienio tarnybų operatyvininkų pajėgoms.
Pasak NPPSS pirmininko V. Bako, taupymas nemokamų atostogų sąskaita, arba mažinant pareigūnų atlyginimus yra nepriimtinas, jei taip atsitiks, bus rengiamos protesto akcijos ir kiti vieši veiksmai. Profesinė sąjunga, kaip ir iki šiol netoleruos darbo laiko apskaitos klastojimų bei pareigūnų išnaudojimo. Šiuo klausimu pareigūnų atstovai kreipėsi į Vidaus reikalų ministrą prašydami pateikti išsamią informaciją apie prognozuojamą poveikį pareigūnų ekonominiam, socialiniams interesams.
Profesinė sąjunga kreipėsi į Seimo pirmininkę, Premjerą, šalies Prezidentę, kviesdama vengti mechaninio, buhalterinio požiūrio į viešojo sektoriaus išlaidų karpymą. NPPSS pirmininko nuomone, Vyriausybei delsiant optimizuoti funkcijas bei užtikrinti ūkinės finansinės veiklos skaidrumą viešajame sektoriuje, imtis efektyvių antikorupcinių priemonių, susiklosčiusioje situacijoje reikia stabdyti investicines programas (statybas, remontus) arba peržiūrėti mokesčių sistemą ir atsisakyti išlaidų karpymo, rašoma išplatintame pranešime.
