.jpg)
Tolimais 2004 metais, kai dar tik prasidėjo laisvos operacinės sistemos „Ubuntu“ istorija, vienas iš kompanijos „Canonical“ įkūrėjų Markas Shuttleworthas surado spragą Nr. 1.
Jos esmė buvo labai paprasta – būtina pakeisti monopolinę kompanijos „Microsoft“ ir jos operacinės sistemos „Windows“ padėtį. Spragą buvo galima laikyti panaikinta tuo atveju, jei dauguma kompiuterių rinkai būtų tiekiama su atviro kodo, laisvai platinama programine įranga. Ir štai po 9 devynerių metų Markas Shuttleworthas teigia, jog tikslas pasiektas.
„Spragos“ panaikinimo aprašyme jis teigia, kad „Windows“ daugiau nebėra de facto standartu asmeninių kompiuterių rinkoje, kadangi pasirodė tokios programinės platformos, kaip „Android“ ir „iOS“. Atsižvelgiant į paskutines analitikų ataskaitas, šiuolaikiniai mobilūs kompiuteriai, įskaitant išmaniuosius telefonus ir planšetinius kompiuterius, šiandien turi ne tik „Microsoft“ sistemą, bet ir „Apple“ bei „Google“ OS.
„Canonical“ įkūrėjas patikslino, jog „Android“ gali nebūti optimaliu „Linux“ sistemos pasirinkimu jam ir kitoms kompanijoms, tačiau jos atvira esmė yra standartas, taigi asmeninių skaičiavimų industrijoje atviro kodo programinė įranga jau užima nemažą rinkos dalį. M. Shuttleworthas pripažino, jog „Ubuntu“ indėlis šiame pokytyje niekingai mažas, kad jį būtų galima minėti, tačiau jis išlieka optimistas.
Kai kurie ekspertai pažymi, jog M. Shuttleworthas nėra visiškai teisus. Nepaisant to, kad „Android“ iš tikrųjų atvira ir laisva sistema, egzistuojantys įrenginiai tiekiami rinkai visai ne su laisva programine įranga ir nesilaikant sąlygų, kurias numato „Free Software Foundation“ ir „Open Source Initiative“. Dauguma programinių platformų versijų pilnos programų ir vartotojo aplinkų, kurių kodas uždaras, aparatinei įrangai skirtos tvarkyklės pateikiamos binarinių failų pavidalu su uždaromis licencijomis, o ne išeities kodų pavidalu.
Tik „Google“, „Qualcomm“, „Texas Instruments“, „Sony“ ir „Samsung“ tam tikra prasme lojalios laisvai programinei įrangai (aišku, ir čia yra povandeninių akmenų), tačiau egzistuojančią „Android“ rinką vadinti laisvos programinės įrangos rinka nėra teisinga, kadangi kai kurie „Android“ mobiliųjų įrenginių gamintojai dažnai nesiskiria nuo „Apple“ ir „Microsoft“. Dar daugiau, išmaniųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių rinka nėra vienintelis asmeninių kompiuterių segmentas – stacionarių ir nešiojamųjų kompiuterių rinkoje „Windows“ dominavimas niekur nedingo, o kad tai įvyks artimiausioje ateityje, nesiryžta prognozuoti tik patys drąsiausi.
