Kas trečias vairuotojas Lietuvoje mano, jog vairuotojai jų mieste nekultūringi. Tačiau beveik kas antras vairuotojas teigė, jog per pastaruosius dešimt metų kultūros lygis keliuose pakilo. Draudimo bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje ekspertai atkreipia dėmesį, jog apie 10 proc. užregistruojamų eismo įvykių priežastimi tampa nekultūringas vairavimas.
Pasak Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Žalų administravimo direktoriaus Baltijos šalyse Audriaus Pilčico, šiemet Lietuvoje eismo įvykių skaičius ženkliai išaugo. „Privalomajame vairuotojų civilinės atsakomybės draudime registruotų avarijų skaičius išaugo 10 proc. Taip pat išaugo vidutinė avarijų metu patiriama žala: ji per pirmus aštuonis šių metų mėnesius siekė beveik 2,8 tūkst. litų – 7 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiui pernai“, – teigia A. Pilčicas. Jis atkreipia dėmesį, jog apie 10 proc. avarijų priežastimi tampa nekultūringas vairavimas, o tai, nagrinėjant bendrovės statistiką, reiškia, kad dėl kultūros stokos keliuose per pirmus aštuonis mėnesius buvo patirta 2,1 mln. litų nuostolių.
Atlikus apklausą paaiškėjo, jog 6 iš 10 respondentų vairuotojus savo mieste vertina kaip kultūringus. „Vairuotojų vertinimu, kultūringiausiai prie vairo elgiasi šiauliečiai, nekultūringiausiai – kauniečiai. Tarp lyčių taip pat pastebimi vertinimo skirtumai: penktadalis moterų kitus vairuotojus įvertino kaip „labai kultūringus“, kai tokį vertinimą skyrė tik 9 proc. vyrų“, – pasakoja A. Pilčicas. Jis priduria, kad didžioji dalis (42 proc.) vairuotojų teigė, jog per pastaruosius dešimt metų vairuotojų kultūra pagerėjo, kiek mažiau nei trečdalis teigė, jog nepakito, tuo tarpu tik 14 proc. teigė, jog pablogėjo. Vairuotojai teigė, jog ryškiausiai neigiami pokyčiai jaučiami Kaune bei Panevėžyje.
„Nors, daugiau respondentų teigė, kad vairuotojų kultūra pagerėjo, kultūros lygis tikrai nėra pakankamas ir svarbu atkreipti dėmesį į tai, kokius neigiamus pokyčius pastebi kita respondentų dalis. Vairuotojai (59 proc.) atkreipė dėmesį, jog padaugėjo agresyviai vairuojančių vairuotojų. Kad vairuotojai dažniau viršija greitį teigė daugiau nei pusė (56 proc.) vairuotojų, kad dažniau nerodo posūkio signalo – trečdalis vairuotojų. Tarp neigiamų pokyčių taip pat buvo įvardinta ir tai, kad vairuotojai automobilius stato netvarkingiau (15 proc.), vairuotojai tapo labiau nedraugiški, kalbant apie kelio davimą kitiems vairuotojams (7 proc.), taip pat vairuotojai tapo labiau nemandagūs pėstiesiems (6 proc.)“, – pastebi A. Pilčicas.
A. Pilčicas pasakoja, jog dėl kultūros stokos eismo įvykiai įvyksta dažniausiai tuomet, kai stengiamasi išvengti susidūrimo su automobiliu, kurio vairuotojas aplenkęs staigiai stabdo arba bando „prispausti“ prie kelio atitvaro. Tokiais atvejais dažnai įvyksta susidūrimai, pasitaiko, kad avarijos siekiantis išvengti vairuotojas nuvažiuoja nuo kelio – tenka remontuoti važiuoklę, kėbulą ar atskiras jo dalis. Žala gali siekti tūkstantį ar net kelis tūkstančius litų.
