„Viena pagrindinių kontrabandos priežasčių yra ne pagal gyvenimo lygį aukšti mokesčiai. Visų pirma kalbama apie akcizines prekes, kurioms taikomi dideli mokesčiai“, – pristatydamas pirmą kartą trijose Baltijos šalyse atlikto gyventojų nuomonės tyrimo rezultatus sakė Laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.
Jis pabrėžė, kad akcizų lyginti su kitomis ES šalimis negalima, nes Lietuvoje pragyvenimo lygis yra kur kas žemesnis, negu daugelyje kitų bendrijos šalių.
„Kita pagrindinė kontrabandos priežastis yra kainų skirtumas tarp Baltijos šalių ir kitų šalių, kurios nėra ES šalys. Ir dar viena priežastis – augančios akcizinių prekių kainos ir mažėjančios žmonių pajamos“, – sakė Ž. Šilėnas.
Jo teigimu, apklausa, kurioje dalyvavo daugiau kaip 3 tūkst. gyventojų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, atskleidė, kad pats efektyviausias būdas kovoti su kontrabanda ir nelegalių prekių vartojimu yra mokesčių mažinimas.
„Taip galvoja ne tik lietuviai, bet ir latviai bei estai. Jeigu valdžia nori kovoti su šešėline ekonomika, turi žinoti ką galvoja žmonės. O pagrindinė priežastis, apklausos dalyvių nuomone, yra dideli mokesčiai“, – pabrėžė jis.
Pristatydamas tyrimo rezultatus LLRI ekspertas Vytautas Žukauskas sakė, kad daug žmonių mano, jog kontrabandinių prekių vartojimas didėja.
„Apklausa rodo, kad per pastaruosius trejus metus nelegalių prekių vartojimo mastai didėjo. 64 proc. Lietuvos gyventojų nurodė, kad per šį laikotarpį, jų nuomone, augo kontrabandinių cigarečių vartojimas. Tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje taip manančių yra mažiau – 54 ir 34 proc. Manančių, kad kontrabandinių degalų vartojimas per kelerius pastaruosius metus augo, taip pat daugiausiai yra Lietuvoje – net 62 proc., Latvijoje – 49 proc., Estijoje – 32 procentai“, – sakė V. Žukauskas.
Jo teigimu, kaip svarbiausią kontrabandos paplitimo priežastį Lietuvos gyventojai pirmiausia nurodė didelius kainų skirtumus (palyginti su kaimyninėmis šalimis) ir santykinai mažas žmonių pajamas (palyginti su aukštomis prekių kainomis). V. Žukauskas taip pat minėjo, kad atsakydami į klausimus, kaip vertina kontrabandos paplitimą ir nelegalių prekių vartojimą atviriausi buvo Lietuvos gyventojai.
„Gyventojai galvoja, kad geriausias būdas kovoti su kontrabanda – mažinti mokesčių, taip mažinant prekių kainas. Antrasis kovos būdas, gyventojų nuomone, mažinti valdžios reguliavimą užsiimantiems legaliu verslu“, – sakė ekspertas.
Anot jo, tai rodo, kad geresnės verslo sąlygos ir mažesnis darbo jėgos apmokestinimas paskatintų dirbti legaliai. Jis pabrėžė, kad, apklausos dalyvių teigimu, palankesnės verslo sąlygos sumažintų šešėlinės ekonomikos dalį.
Ekspertas atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje yra daug žmonių, kurie nėra griežtai apsisprendę dėl kontrabandinių ir nelegalių prekių vartojimo.
„Tokių Lietuvoje yra net 60 proc. Labai daug žmonių, kurie neapsisprendę, jie pasikeitus finansinei situacijai gali greitai pereiti iš nelegalaus vartojimo į legalų ir atvirkščiai“, – aiškino V. Žukauskas.
Daugiausia vokelių – Latvijoje
Eksperto teigimu, nelegalių pajamų, apklausos dalyvių nuomone, daugiausia gaunama Latvijoje.
„Išsiskiria Latvija. Net 43 proc. žmonių atsakė, kad jų artimoje aplinkoje bent dalį pajamų gaunama vokeliuose ar kitais nelegaliais būdais. Lietuvoje tokių apie ketvirtadalį, Estijoje apie penktadalį“, – sake ekspertas.
Anot jo, tai liudija ir kiti tyrimai, ir viena iš priežasčių gali būti tai, kad Latvijoje pragyvenimo lygis yra šiek tiek žemesnis negu kitose dviejose šalyse.
Du trečdaliai Lietuvos gyventojų pateisina kontrabandą
Tyrimo duomenimis, 2010 m. kontrabandą mūsų šalyje buvo linkę pateisinti 61, 2011 m. – net 66 proc. apklausos dalyvių. 2012 metais šis skaičius vėl sumažėjo ir siekia 61 procentų, o 2004 m. Lietuvos gyventojų pakantumas kontrabandai buvo gerokai mažesnis – 48 proc.
pasitikėjimas kontrabandinių prekių kokybe išlieka didelis. Apklausos duomenimis, kontrabandinių cigarečių kokybe Lietuvoje šiemet pasitikintys nurodė 55 proc. respondentų. 2011 m. tokių buvo dar daugiau – net 60 proc. Kontrabandiniais degalais 2012 m. pasitikintys teigė 52 proc. apklausos dalyvių (2011 m. 56 proc.), o kontrabandiniu alkoholiu 45 proc. (2011 m. – 47 proc.).
Aiškindamas, dėl kokių priežasčių Lietuvos gyventojai vis dar akivaizdžiai pakantūs kontrabandai, V. Žukauskas sakė, kad visos valdžios institucijų jėgos buvo nukreiptos „simptomams gydyti“, o ne pagrindinėms priežastims – per dideliems (pagal gyventojų pajamas) mokesčiams bei kainų skirtumams, palyginti su kaimyninėmis, šalimis, mažinti.
Ž. Šilėnas: mažesni mokesčiai mažintų kontrabandą
LLRI ekspertai atkreipė dėmesį, kad šiuo metu Lietuva taiko aukštesnius, nei ES reikalaujama, akcizus benzinui ir alkoholiui, užuot pasinaudojusi galimybe juos sumažinti. Tada sumažėtų ir kainos.
„Kol mes nesiimsime (naikinti) kontrabandos priežasties, tol situacija iš esmės nepasikeis. O mokesčiai kovojant su kontrabanda mažinami nebuvo. Tai iliustruoja dabar vykstantis ginčas tarp tų, kurie nori mažinti akcizą benzinui, ir tų, kas nenori. Benzinas yra maždaug 30 ct brangesnis, negu galėtų būti, bet dabar vykstanti diskusija krypsta į tai, kiek iš jo galima surinkti pajamų, bet nekalbama apie žmogiškąją perspektyvą: kalbama ne apie kasdienio vartojimo prekę, o apie biudžetą“, – aiškino Ž. Šilėnas priežastis, kodėl kova su kontrabanda neduoda norimų rezultatų.
„Sumažinus mokesčius po kurio laiko kaina gali vėl padidėti, bet ji vis tiek lieka mažesnė – ta dalimi, kuria buvo sumažinta. Taigi nors ir trumpam, bet mokesčių sumažėjimas naudos vartotojams atneša“, – apibendrindamas tyrimo rezultatus sakė LLRI prezidentas Ž. Šilėnas.
