Ekonominis sunkmetis lėmė pakitusius Lietuvos gyventojų apsipirkimo įpročius – mažėja prekybos centrams lojalių pirkėjų ir daugėja tokių, kuriems nesvarbu, kur apsipirkti. Abejingų prekybos centrams pirkėjų skaičius Lietuvoje šiemet išaugo iki 38 proc., kai prieškriziniu laikotarpiu, t. y. 2008 metais, jų buvo ketvirtadaliu mažiau – 27 proc. Tai paaiškėjo iš tyrimų bendrovės „TNS LT“ atlikto specialaus vartotojų nuostatų tyrimo, remiantis „States of MindTM“ metodika.
Šiuo metu tik penktadalis, t. y. 19 proc., gyventojų yra prisirišę prie vieno konkretaus prekybos centrų tinklo, nors lankosi ir kituose, kai 2008 m. jie sudarė daugiau nei ketvirtadalį arba 27 proc. visų pirkėjų. Šalyje taip pat sumažėjo vis dar ieškančių savo mėgstamo prekybos centro žmonių – 2008 m. jie sudarė 8 proc. pirkėjų, dabar – tik 4 proc.
„Mūsų tyrimas rodo, kad krizės laikotarpiu tarp šalies pirkėjų įsigaliojo bendra nuostata – jiems nebe taip svarbu, kur pirkti. Tai reiškia, kad prekybos centrai šalyje turi vis mažiau lojalių pirkėjų. Šiai tendencijai įtakos turėjo ir prekybininkų komunikacijoje pradėję dominuoti išpardavimai, kurie vieną dieną žmones traukia į vieną prekybos centrą, kitą – į kitą. Be to, per sunkmetį įvyko ir vertybinis lūžis – priversti labiau kontroliuoti savo išlaidas, daugiau pirkėjų prekybos centrus pradėjo suvokti ne kaip alternatyvą praleisti laisvalaikį, o kaip vietas, kur galima racionaliai apsipirkti“, – teigia tyrimų bendrovės „TNS LT“ rinkos tyrimų ekspertizės vadovė Daiva Plauškaitė.
Sunkmetis žymiai nepakeitė pasyviųjų pirkėjų, besirenkančių iš įpročio, skaičiaus – tų, kurie yra prisirišę prie vieno prekybos centro, tačiau jiems mažai rūpi jo pasirinkimas. Prieškriziniu laikotarpiu jis siekė 26 proc., o šiemet sudaro 30 proc. Neapsisprendusių pirkėjų, kuriems patinka daugiau negu vienas prekybos centras, šiuo metu Lietuvoje yra 10 proc., o 2008 m. šis rodiklis siekė 12 proc.
„Didžiuosiuose šalies miestuose ir prekybos centrų pasirinkimas yra platus, todėl jų atstovams reikia įdėti daugiau pastangų, kad išsiskirtų rinkoje, pritrauktų bei išlaikytų lojalų pirkėją“, – teigia D. Plauškaitė. Mažesnių miestų gyventojai dažniau turi vieną mėgstamą prekybos centrą, lyginant su didžiuosiuose miestuose gyvenančiais žmonėmis. Pavyzdžiui, Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje gyventojų, kurie prisirišę prie vieno kurio nors prekybos centro, nors lankosi ir kituose, skaičius šiuo metu sudaro 18 proc., Kaune – 13 proc. Tačiau kituose dešimtyje miestų, kurie lieka už didžiųjų miestų penketuko ribų, šis rodiklis siekia net 28 proc.
Minėtas vartotojų nuostatų tyrimas atliktas, remiantis „States of MindTM“, rinkos tyrimų bendrovės TNS sprendimu, leidžiančiu tirti, kaip žmonės pasirenka prekės ženklus. Remiantis šiuo metodu, visi vartotojai rinkoje pagal jų nuostatas konkrečių prekės ženklų atžvilgiu suskirstomi į penkis segmentus: entuziastingus vartotojus, vartotojus iš įpročio, neapsisprendusius, ieškančius ir abejingus vartotojus.
Tyrime dalyvavo 15 metų ir vyresni 15-os didžiausių Lietuvos miestų prekybos centrų lankytojai. Tiesioginio interviu būdu 2008 m. buvo apklausti 455, 2011 m. – 488 šalies gyventojai.
