.jpg)
Tačiau, žinoma, viskas nėra taip paprasta, rašo portalas „iflscience“.
Tyrime dalyvavo 5 347 amerikiečiai (vyrai ir moterys) iš įvairių etninių grupių ir socialinių sluoksnių, tyrimo pradžioje dalyvių amžius buvo 15–23 metai. Visi jie laikė testą intelekto koeficientui nustatyti – ginkluotųjų pajėgų kvalifikacijos testą (AFQT). Vėliau, tiriamiesiems pasiekus vidutinį amžių (daugiau nei 50 metų), jie teikė ataskaitas apie savo mankštos režimą, mitybą, rūkymo, gėrimo įpročius bei burnos sveikatą.
Ieškodama bet kokių duomenų ryšių ir koreliacijų, komanda atsižvelgė į žmonių socialinį ir ekonominį statusą, taip išvengiant duomenų iškraipymo. Taigi ką jie atrado?
Iš tiesų atrasta tam tikrų sveiko elgesio bruožų, susijusių su aukštesniu IQ: šie žmonės buvo labiau linkę užsiiminėti jėgos treniruotėmis (ir apskritai daugiau mankštintis), o tai susiję su geresne širdies sveikata. Jie rečiau vartojo saldžius gėrimus, rūkė ar alkoholį vartojo be saiko. Jie dažniau naudojo dantų siūlą ir skaitydavo informaciją apie maistingumą ant produktų pakuočių.
Tuo pat metu tie, kurių IQ aukštesnis, gėrė dažniau nei tie, kurių IQ – vidutinis. Žmonės, kurių intelekto koeficientas žemas, taip pat gėrė dažniau, nors, kaip nurodė Amerikos mokslo ir sveikatos taryba, gėrimo įpročiai (nuo vidutinio ir besaikio, nuo aukšto iki žemo IQ) turėjo daug variacijų. Šiaip ar taip, tie, kurių intelektas vidutinis, išgerti buvo linkę mažiausiai.
Įdomus ir gal net kiek guodžiantis pastebėjimas – aukšto IQ žmonės dažnai geria daugiau. Verta pažymėti, kad čia aptariamas tik vienas tyrimas, daugybė kitų rado skirtingus rezultatus.
Komanda paaiškina, kad, pavyzdžiui, kiti „tyrimai, tiriantys ryšį tarp ankstyvojo gyvenimo intelekto ir alkoholio vartojimo sulaukus vidutinio amžiaus, davė įvairių rezultatų“.
Be to, IQ apytiksliai matuoja kieno nors vizualinius-erdvinius ir galbūt klausos apdorojimo gebėjimus, greitį ir trumpalaikę atmintį. Tai naudinga, bet ir ydinga, nes, be kita ko, neleidžia nustatyti viso žmogaus intelekto spektro.
Pavyzdžiui, smalsumas nėra matuojamas jokiais IQ testais; taip pat nėra apskaičiuojamas ir socialinis bei emocinis intelektas. Šiais egzaminais neatsižvelgiama ir į praktinį intelektą.
Turbūt svarbiausia tai, kad atliekant IQ testus neatsižvelgiama į žmogaus asmeninę aplinką – jo socialinę ir ekonominę padėtį, galimybes mokytis, turimas (ar trūkstamas) galimybes, kurios leidžia (arba draudžia) paversti nuovoką sėkme ir pan.
Žinoma, tai nereiškia, kad šis tyrimas nevertas skaitytojų laiko. Tai žavus žvilgsnis į aukštą ar žemą intelekto koeficientą turinčių asmenų ir jų gyvenimo pasirinkimų sąsajas. Teisingiems rezultatams gauti, komanda atsižvelgė į socialinę ir ekonominę žmonių padėtį.
Nepaisant to, pagrindiniai dalykai čia yra šie: gyvenimo būdo pokyčiai nepavers jūsų daugiau ar mažiau protingais. Be to, jei ir jūs turite šiuos įpročius, tai nereiškia, kad automatiškai esate protingas.
Tačiau dar svarbiau, kad IQ yra tik vienas intelekto matas. Esame tikri, kad aukštą emocinį intelektą turinčių žmonių bei iš įvairių šalių ir socialinių sluoksnių kilusiųjų gyvenimo būdai taip pat turi įžvalgių, savitų gyvenimo būdo įpročių.
