Vasarą premjeras Saulius Skvernelis kalbėjo, kad nenumatoma įvesti visuotinio automobilių mokesčio, tačiau planuojama kovoti su oro tarša didinant senų automobilių registracijos mokestį.
Aplinkos ministras Kęstutis Navickas naują mokestį, skirtą seniems, didelę taršą skleidžiantiems automobiliams, planavo pateikti su kitų metų biudžeto projektu.
Tuomet jis siūlė apmokestinti automobilius, kurių viename kilometre išmetamų anglies dvideginio (CO2) kiekis viršijo 200 gramų. Tačiau dabar kalbama, kad kol kas taršių automobilių apmokestinti neketinima.
Tarptautinės organizacijos reikalauja mokesčio
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) dar 2010 m. siūlė Lietuvai įsivesti automobilių mokestį, o pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, visa Europos Sąjunga (ES) ir kiekviena jos valstybė atskirai iki 2020 m. ir 2030 m. turi sumažinti išmetamų į aplinkos orą teršalų kiekį.
Lietuvai buvo iškelti nelengvi uždaviniai, tad bandydama iki 2020 m. sumažinti taršos kiekį, Aplinkos ministerija pradėjo rengti Nacionalinį oro taršos mažinimo planą. Liepos mėnesį paviešintas plano projektas parodė, kad Aplinkos ministerijos užmojai turėjo paliesti didelę dalį automobilių savininkų.
Pagal planą, norėta įvesti lengvųjų automobilių apmokestinimą pagal jų taršos lygį, kai kurių taršių transporto priemonių registravimo ribojimą, dyzelino akcizo didinimą.
Rugpjūčio pradžioje premjeras kritikavo paviešintą plano projektą ir kalbėjo, kad tokiu pavidalu jis nepasieks Vyriausybės. Panašu, kad Aplinkos ministerija įsiklausė į S. Skvernelio kritiką. Ministerijos atstovas portalui tv3.lt teigė, kad naujų mokesčių nebus tol, kol siūlomos naujos skatinimo priemonės bus veiksmingos.
Ekologiją skatins pinigais
„Šiuo metu neplanuojami įvesti mokesčiai“, – tv3.lt sakė aplinkos viceministras Martynas Norbutas.
Jo teigimu, Nacionaliniame oro taršos mažinimo plane, kurį planuojama patvirtinti iki gruodžio pabaigos, jokių draudimų ar ribojimų nenumatoma. M. Norbutas tvirtino, kad jau nuo kitų metų turėtų atsirasti finansinė paskata gyventojams įsigyti ekologiškas transporto priemones. Miestų savivaldybėms numatoma parama įsigyti hibridines ar elektra varomas viešojo transporto priemones.
„Pirmiausia numatomos skatinimo priemonės. Jeigu jos būtų nepakankamos ar nepasiteisintų, būtų pereinama prie ribojančių priemonių“, – kalbėjo viceministras.
Nacionalinis oro taršos mažinimo planas apima siūlymus kaip sumažinti ne tik automobilių, bet ir individualių namų, kurie nėra prijungti prie centrinio šildymo sistemos, skleidžiamą taršą.
Kitą savaitę ministerija aptars planą su visuomene, o po to projektas keliaus į vyriausybę. M. Norbutas pabrėžė, kad planas bus keičiamas ateityje, atsižvelgiant į iškilusias aplinkybes.
„Planas negali būti status quo. Jis yra lankstus dokumentas, nes tikslas yra sumažinti taršą, o ne priimti planą“, – tv3.lt teigė aplinkos viceministras.
Mokestis būtinas
„Aš manau, kad jo sunku išvengti“, – taip apie taršių automobilių apmokestinimą kalbėjo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Kęstutis Glaveckas.
Politikas teigė, kad tokiu keliu eina daugelis pasaulio valstybių, tad ir Lietuva kažkada turės įvesti tokį mokestį.
Seimo narys sakė, kad nors mokestis už senus, taršius automobilius gali būti našta mažiau uždirbantiems gyventojams, visuomenė turi nuspręsti, kas yra jos prioritetas.
„Manau, kad sveikesnis ir švaresnis oras yra didelė vertybė, ypač dideliuose miestuose. Puikiai žinome, kad mieste tokios grūstys, važiuoja seni automobiliai, kai pagazuoja, kamuoliai išeina nuodingų dujų. Tas teršimas turi būti ribojamas“, – mintimis dalijosi parlamentaras.
Trūksta valios
Kalbos apie automobilių mokesčių įvedimą nėra naujos. 2007 m. Susisiekimo ministerija buvo parengusi Kelių priežiūros ir plėtros programos papildymą, pagal kurį 150–250 litų mokestį kelių plėtrai per metus turėtų mokėti ir lengvųjų automobilių savininkai. Mokesčio dydis turėjo priklausyti nuo jo senumo ir variklio tūrio. Tiesa, šis projektas taip ir nepasiekė tuomet Gedimino Kirkilo vadovaujamos vyriausybės.
Apie galimybę apmokestinti automobilius svarstė ir Andriaus Kubiliaus, ir Algirdo Butkevičiaus ministrų kabinetai, tačiau jokių realių žingsnių taip ir nebuvo žengta.
K. Glaveckas svarsto, kad šis sprendimas iki šiol nebuvo priimtas dėl politinės valios trūkumo.
„Žmonės, kurie ateina į politinę valdžią, žino, kad tai nepopuliarus sprendimas. Jeigu tu įvesi tokį mokestį, balsų daugiau tikrai negausi. Nebent mažiau“, – samprotavo politikas.
Pašnekovo teigimu, politikai šį klausimą palieka kitos kadencijos parlamentui, šis dar kitos, ir taip automobilių mokesčio svarstymas keliauja iš rankų į rankas. Tačiau K. Glaveckas viliasi, kad tai greitai baigsis.
„Mes visi norime turėti komfortą ne tik lėkštėje, bet ir nosyje. Ta prasme, kad oras geras būtų“, – tvirtino Seimo narys.
Be mokesčio – mažuma
Lietuva, Bulgarija, Estija, Italija, Lenkija – tai vienintelės likusios ES šalys, neįvedusios mokesčių, susijusių su automobilių tarša.
Kaimyninėje Latvijoje lengvieji automobiliai, įregistruoti po 2009 m. gruodžio 31 d., privalo mokėti kelių mokestį. Mokestis priklauso nuo automobilių CO2 emisijos ir svyruoja nuo 12 Eur (51−95 g/km) iki 756 Eur (daugiau nei 350 g/km). Vokietijoje mokestis priklauso ne tik nuo CO2 emisijos, bet ir nuo to, ar automobilis varomas benzinu, ar dyzelinu.
Prancūzijoje nuo šių metų įsigalėjo vadinamoji bonus–malus sistema. Vairuotojams, kurių automobilis viršija 185 g/km, piniginę tenka paploninti net 10,5 tūkst. Eur. Tie, kurie atsikrato senų ir aplinką teršiančių automobilių, arba važinėja su ypač ekologiškomis transporto priemonėmis, gauna bonusus.
„Regitros“ duomenimis Lietuvoje iš viso yra 1,3 mln. lengvųjų automobilių. Pagal ES direktyvą, nuo 2011 m. pradėti kaupti duomenys, susiję su automobilio išmetamosiomis dujomis. Nuo tada buvo užregistruota daugiau nei 900 tūkst. lengvųjų automobilių, iš jų apie 560 tūkst. išmeta CO2 dujas, o apie 90 tūkst. viršija 200 g/km išmetamųjų dujų CO2 kiekį.
