Nuo 2013 metų iki šiol patikrinti beveik 700 vandens telkinių. Per 30 pažeidėjų jau pašalino neteisėtas tvoras, pranešė Aplinkos ministerija.
"Vandens telkiniai yra visų Lietuvos žmonių turtas, kuris, nepriklausomai nuo nuosavybės formos, turi tarnauti viešajam interesui ir visuomenės poreikiams. Žemės įstatymas įtvirtina nuostatą, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo leisti kitiems asmenims prieiti prie paviršinio vandens telkinių nustatytomis pakrantės apsaugos juostomis, lankyti bendro naudojimo rekreacines teritorijas. Tai reiškia, kad vandens telkinių pakrantės turi būti laisvai prieinamos visuomenei", - teigiama ministerijos pranešime.
Ministerijos teigimu, kai kurie žemės savininkai piktybiškai nesilaiko įstatymų numatyto reikalavimo neužtverti pakrančių. Jeigu ne tvoromis, tai tankiais ar dygliuotais želdiniais ar šakų krūvomis trukdoma lankytojams laisvai praeiti pakrantėmis.
Užfiksavus pažeidimą skiriamas privalomas nurodymas jį pašalinti. Aplinkos apsaugos pareigūno privalomo nurodymo neįvykdymas laiku užtraukia 500–1000 litų baudą piliečiams, pareigūnams – 1000–2000 litų baudą.
Lietuvoje yra apie 22 tūkst. 200 upių ir upelių, jų bendras vagų ilgis sudaro apie 76,8 tūkst. km ir apie 2850 ežerų, didesnių kaip 0,5 ha, kurių bendras plotas siekia 914 kvadratinių kilometrų. Vien upių pakrančių apytikris ilgis yra apie 154 tūkst. kilometrų.
Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis nuo gegužės 1-osios siūlo griežtinti atsakomybę už neleistiną piliečių teisės pasiekti vandens telkinius ribojimą ir įvesti „abonementinį mokestį“ tiems, kas nepaisys reikalavimo šalinti minėtas kliūtis.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
