Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde (Kristin Lagard) penktadienį išvengė kaltinimų, bet liko liudytoja po dvi dienas trukusios prancūzų prokurorų surengtos apklausos apie išmoką iš valstybės iždo turtingam verslininkui, kai ji buvo finansų ministrė.
Iš viso prokurorai klausinėjo ją 24 valandas teisme, kuris nagrinėja pareigybinį nusikaltimą dėl 2007 metais prieštaringai vertinamam verslininkui Bernard'ui Tapie (Bernarui Tapi) išmokėtų 400 mln. eurų iš valstybės lėšų ir Ch.Lagarde vaidmenį priimant tokį sprendimą.
"Mano asistuotos liudytojos statusas nėra netikėtumas", - sakė žurnalistams Ch.Lagarde, išėjusi iš teismo rūmų penktadienį vakare.
"Aš visuomet veikiau geriausiais visuomenės interesais ir laikydamasi įstatymo", - pridūrė 57-erių Ch.Lagarde, kuri tvirtai neigia kaip nors nusikaltusi.
"Mano paaiškinimais atsakyta į abejones dėl sprendimų, kuriuos aš anuomet priėmiau", - sakė ji.
Nors Ch.Lagarde nėra taikomas formalus tyrimas - taip Prancūzijos teisėje įvardijamas įtariamajam taikomas procesas, bet jos "asistuotos liudytojos" ( Lietuvoje tai atitikų specialųjį liudytoją - red.) statusas reiškia, kad jai vėliau gali būti pateikta daugiau klausimų, arba kaltinimų.
Ch.Lagarde sakė dabar grįšianti į Vašingtoną ir pateiksianti paaiškinimą TVF valdybai, kuri ką tik, sužinojusi teismo sprendimą, vėl patvirtino pasitikinti TVF vadove.
"Valdančioji valdyba informuota apie šią bylą keletą kartų, ir kiekvieną kartą buvo išreikštas pasitikėjimas jos kaip generalinės direktorės gebėjimu efektyviai atlikti savo pareigas", - sakė penktadienį TVF atstovas Gerry Rice'as (Geris Raisas).
"Dabar laikas man sugrįžti į Vašingtoną ir vykdyti savo misiją TVF generalinės direktorės pareigose", - po apklausos sakė Ch.Lagarde prie teismo rūmų.
Elegantiškoji Ch.Lagarde, laikoma viena įtakingiausių pasaulyje moterų, pelnė pagarbą ir kaip pirmoji Prancūzijos finansų ministrė už dalykiškumą, intelektą ir stilių.
Šio skandalo istorija prasidėjo 1993 metais, kai B.Tapie, laikomas viena spalvingiausių asmenybių Prancūzijos versle, pardavė savo dalį, turėtą bendrovėje "Adidas" bankui "Credit Lionnaise".
Netrukus bankas perpardavė akcijas už didesnę kainą. Tada B.Tapie pareiškė, kad "Credit Lionnaise" jį apgavo, ir pareikalavo, jog bankas kompensuotų patirtus nuostolius.
Aukščiausiasis teismas priėmė sprendimą, kuris buvo nenaudingas B.Tapie, todėl šis padavė apeliaciją.
Verslininko ir banko ginčą stebėjo Finansų ministerija, ir tuometinis Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi) pasiūlė finansų ministrei Ch.Lagarde perduoti bylą į arbitražą.
Galiausiai, 2007 metais verslininkui B.Tapie per valstybines įstaigas buvo išmokėta 285 mln. eurų (su palūkanomis apie 400 mln. eurų) kompensacija - gerokai didesnė, negu jis būtų prisiteisęs.
Ch.Lagarde, tada finansų ministrė, galėjo viršyti savo įgaliojimus.
Anot prokurorų, ji galėjo būti iš dalies atsakinga dėl "daugybės nukrypimų ir pažeidimų", kurie leistų kelti kaltinimus dėl bendrininkavimo sukčiavime ir viešųjų lėšų išeikvojimu.
