Teismas pripažino, kad Ch. Lagarde nusižengė priimdama sprendimą leisti privačiam arbitražui, o ne, kaip įprasta, teismui išspręsti B. Tapie ir valstybinio banko „Credit Lionnais“ ginčą dėl bendrovės „Adidas“ pardavimo. Aplaidumu ji buvo apkaltinta taip pat dėl to, kad vėliau neužginčijo 404 mln. eurų išmokos – labai naudingos B. Tapie, bet žalingos valstybei.
Ch. Lagarde buvo pateikti du kaltinimai dėl aplaidumo. „Bloomberg“ pažymi, kad ji buvo pripažinta kalta dėl vieno kaltinimo, o kitas buvo panaikintas.
Šiuo atveju kalbama apie seniai vykusį tyrimą Ch. Lagarde atžvilgiu dėl nusikalstamo aplaidumo 2008 metais išmokant kompensaciją verslininkui B. Tapie. Tuomet ji ėjo finansų pareigas.
1993 metais buvęs futbolo klubo „Olympique de Marseille“ savininkas B. Tapie pardavė jam priklausančią dalį bendrovėje „Adidas AG“, tarpininkaujant valstybiniam bankui „Credit Lyonnais“. Vėliau šį banką verslininkas apkaltino apgaule atliekant sandorį ir pareikalavo kompensacijos už patirtą žalą. Akcijų pardavimas buvo susijęs B. Tapie noru užimti ministro postą, kuris buvo nesuderinamas su tokiomis investicijomis.
Galiausiai po ilgo bylinėjimosi teisėjų kolegija palaikė B. Tapie.
Šis sprendimas sukėlė pasipiktinimą Prancūzijoje, tačiau Ch. Lagarde pasirašė dokumentus dėl kompensacijos verslininkui išmokėjimo. Tyrėjai įtaria, kad komisija nusprendė priimti B. Tapie naudingą sprendimą mainais į jo palaikymą tuometiniam prezidentui Nicolas Sarkozy.
Tačiau vėliau buvo išsiaiškinta, kad B. Tapie turėjo ryšių su viena iš teisėjų, kurie priėmė sprendimą dėl 404 mln. kompensacijos išmokėjimo.
Praėjusių metų vasarį Paryžiaus teismas anuliavo ankstesnį sprendimą ir nurodė B. Tapie grąžinti kompensaciją.
Ch. Lagarde ne kartą neigė jai pateiktus kaltinimus. Manyta, kad dėl šios bylos ji nebus paskirta antrai TVF vadovės kadencijai. Tačiau vasarį fondo vykdomoji taryba prancūzų paskyrė antrai kadencijai, skaičiuojant nuo šių metų liepos 5 d.