Kaip niekada šalta ir snieginga žiema nemažai problemų sukelia ne tik žmonėms. Dėl smarkiai sumažėjusio deguonies kiekio vandenyje sunkiau išgyventi tvenkinių, ežerų žuvims. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ir Tauragės agentūros darbuotojai atliko vandens telkinių tyrimus ir nustatė, kur reikalinga pagalba – būtina vandenį „pamaitinti“ deguonimi.
Gelbėti žuvis nuo uždusimo ėmėsi Medžiotojų ir žvejų draugijos, medžiotojų klubų atstovai, Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai.
Praėjusį trečiadienį ant Batakių tvenkinio darbavosi Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Batakių ugniagesių komandos nariai. Jiems talkino medžioklės žinovas Vitas Mikalauskas, Norkiškės medžiotojų klubo nariai Jonas Juozapaitis, Batakių seniūnas, seniūnijos darbuotojas Arvydas Steigvilas ir Batakių ugniagesių komandos darbuotojas Darius Šetkus, kuris triūsė kartu su kolega Kęstučiu Viliu. D.Šetkus ir A.Steigvilas Priešgaisrinės tarnybos ir seniūnijos benzininiais pjūklais Batakių tvenkinio lede išpjovė keturias maždaug kvadratinio metro eketes. Apie tris valandas iš vienos eketės buvo siurbiamas vanduo ir fontanu, kad prisisodrintų deguonies, pilamas į tris gerokai tolėliau iškirstas eketes. Vyrai sakė seniai nematę tokio storo ledo – ant Batakių tvenkinio jis buvo apie 50 cm storio.
Pažiūrėti, kaip sekasi gelbėti žuvis, į Batakius buvo atvykęs ir Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Gintaras Ramanauskas. Pasak jo, ugniagesiai nuolat atlieka tokius darbus, tam yra tinkamai pasiruošę.
Medžioklės žinovas V.Mikalauskas „Tauragės kurjeriui“ pasakojo, kad žuvų išgyvenimu esant šaltai ir sniegingai žiemai privalo rūpintis tvenkinių nuomininkai. Pasak jo, Medžiotojų ir žvejų draugija yra išsinuomojusi Batakių, Meižių ir Balskų tvenkinius.
– Kol kas pavojus žuvims iškilo tik Batakių tvenkinyje, nes jis ne toks gilus, čia nestipri vandens tėkmė. Balskų ir Meižių tvenkiniuose gelmės didesnės, tėkmė sraunesnė. Ir Batakių tvenkinyje labai seniai reikėjo žuvis gelbėti, nes žiemos nebūdavo tokios šaltos, mažiau būdavo sniego, be to, per porą dešimtmečių, praėjusių po tvenkinio valymo, jis vėl uždumblėjo, – sakė V.Mikalauskas.
Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Tauragės agentūros inspektorius Petras Survilas
pasakojo, kad jiedu su kolega Vytautu Mockumi kartu su klaipėdiškiais vyko tirti tvenkinių vandens. Lede buvo gręžiamos skylės, imami vandens mėginiai, nustatinėjamas ištirpusio deguonies kiekis viename litre. Kritinis kiekis – trys miligramai. Kiekviename vandens telkinyje buvo imama po tris mėginius iš skirtingų vietų.
Pasak jo, nebloga padėtis Draudenių ežere (litre vandens buvo 3,67, 5,82, 6,5 mg deguonies), labai gera – buvusiuose „keramikiečių“ karjeruose (8,1 , 8,63, 10,2 mg), verčianti susirūpinti – Lomių tvenkinyje (5,54, 4,10 ir 1,96 mg) ir kritiška – Batakių tvenkinyje (1,02, 1,2 ir 1,26 mg).
– Jau iš anksto tvenkinių savininkams ir nuomininkams buvome parašę raštus, kad profilaktiškai pasirūpintų šiais vandens telkiniais – kirstų eketes, nuo ledo valytų sniegą, kad patektų šviesa ir vyktų fotosintezė – gamintųsi deguonis. Padarius vandens tyrimus, apie tvenkinius, kurių būklė bloga, informavome tvenkinių nuomininkus ir įpareigojome juos imtis reikiamų priemonių, – pasakojo P.Survilas.
Batakių tvenkinį nuomoja Medžiotojų ir žvejų draugija, juo jau pasirūpinta, už Lomių tvenkinį atsakingas jį nuomojantis Kęstutis Jakutis.
Jovita STRIKAITIENĖ