Seimo komisija penktadienį pasiūlė išsaugoti „Tvarkos ir teisingumo“ atstovo Seimo nario Rimo Antano Ručio teisinę neliečiamybę, kuri neleidžia prokurorams patraukti politiko baudžiamojon atsakomybėn dėl įtarimų kyšio ėmimu.
Už rekomendaciją Seimui panaikinti R. A. Ručio neliečiamybę balsavo keturi komisijos nariai, trys buvo prieš, du susilaikė.
Apie tokį laikinosios parlamento komisijos sprendimą žurnalistams pranešė jos pirmininkas Kęstutis Daukšys, priklausantis Darbo partijos frakcijai.
Už neliečiamybės panaikinimą buvo liberalė Dalia Kuodytė, konservatorius Arvydas Anušauskas, socialdemokratai Eduardas Šablinskas ir Arūnas Dudėnas. Prieš balsavo Valentinas Bukauskas iš Darbo partijos, Kęstas Komskis iš „Tvarkos ir teisingumo“ bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovas Michalas Mackevičius. Balsuodami susilaikė socialdemokratas Andrius Palionis ir K. Daukšys.
Komisijos posėdyje nedalyvavo konservatorius Stasys Šedbaras ir Mišrios Seimo narių grupės narys Linas Balsys.
Prokurorai teigia surinkę duomenų, kad R. A. Ručys iš prodiuserio Rolando Skaisgirio paėmė šimtatūkstantinį kyšį, žadėdamas paveikti valstybės tarnautojus.
K. Daukšys pareiškė, kad, komisijos nuomone, byla turi politinių motyvų. Tačiau kokie galėtų būti prokurorų politiniai motyvai, Darbo partijos frakcijos seniūnas prisipažino nežinąs.
„Didesnė komisijos dalis mano, kad yra politinių motyvų (...) Iš tikrųjų tai, ką pristatė prokuroras, yra 2013 metų visi dalykai, kurie 2013 metais niekaip neatsispindėjo jokiose bylose, viskas buvo nukelta iki tada, kai 2014 metų spalio mėnesį prasidėjo rinkimų kampanija. 2014 metų spalio 7 dieną prasidėjo bylos. Didžiausia man sukelta abejonė ir dėl to balsavau susilaikydamas. Manau, kad didžioji dalis komisijos narių, kurie balsavo kitaip, yra sunerimę, kad tai – grynai politinis užsakymas“, – po komisijos posėdžio žurnalistams sakė K. Daukšys.
Galutinį sprendimą dėl Seimo nario R. A. Ručio imuniteto panaikinimo ar nepanaikinimo priims Seimas. Tačiau kad būtų pakeistas laikinosios komisijos siūlymas, už tai turės balsuoti ne mažiau kaip pusė visų Seimo narių, tai yra ne mažiau kaip 71.
Įtarimai dešimčiai žmonių
Korupcijos Vidaus reikalų ministerijoje (VRM) bei partijoje „Tvarka ir teisingumas“ byloje, anot prokuroro, įtarimai jau pateikti apie dešimt asmenų.
„Apie dešimt asmenų“, – penktadienį Seime žurnalistams sakė Generalinės prokuratūros prokuroras Rolandas Stankevičius, paklaustas, keliems asmenims byloje pateikti įtarimai.
Įtariamųjų pavardžių jis nenurodė. Anksčiau skelbta, kad įtarimai dėl galbūt neskaidrių viešųjų pirkimų VRM pateikti buvusiam viceministrui Algimantui Juocevičiui (dabar jau miręs), buvusiam ministro patarėjui Ervinui Raistenskiui, buvusiam valstybės įmonės „Infostruktūra“ direktoriui Ričardui Bražėnui, VRM Elektroninės valdžios politikos skyriaus vedėjui Rimvydui Jančiauskui, ministerijai pavaldaus Informatikos ir ryšių departamento direktoriaus pavaduotojui Jonui Ūsui, bendrovės „NT Service“ vadovui Peisachui Kačerginskiui, verslininkams Rolandui Skaisgiriui, Justinui Garliauskui.
Buvęs vidaus reikalų ministras, „Tvarkos ir teisingumo“ atstovas Dailis Alfonsas Barakauskas byloje apklaustas kaip specialusis liudytojas.
Pasak R. Stankevičiaus, įtarimus norima pateikti ir parlamentarui, buvusiam partijos „Tvarka ir teisingumas“ atsakingajam sekretoriui R. A. Ručiui.
„(...) yra kilę įtarimų, kad jis prekiavo poveikiu, organizavo apgaulingos apskaitos tvarkymą, – teigė prokuroras. – Tai yra susitarė gauti neatlygintinai renginį, kuriame reklamuojama partija, už tai pažadėjęs, kad renginio organizatorius laimės VRM organizuojamus viešuosius pirkimus.“
Prokuroro teigimu, šiuo metu byloje atliekamos liudytojų apklausos, laukiama ūkinės-finansinės veiklos patikrinimų išvadų, tiriami per kratas paimti dokumentai, kompiuteriai.
Paklaustas, ar byla žlugs, jei Seimas nepanaikins R. A. Ručio imuniteto, prokuroras atsakė neigiamai.
„Galima ištirti, bet tas tyrimas nebus nei pilnas, nei išsamus. Bus tam tikrų tyrimo spragų, bet tai nereiškia, kad pats tyrimas nebus įmanomas“, – kalbėjo R. Stankevičius.
Pats R. A. Ručys žurnalistams teigė, kad niekaip nebuvo susijęs su renginio „Pirk dramblį“, kurį prokurorai vertina kaip kyšį partijai „Tvarka ir teisingumas“, organizavimu.
„Dramblio nepirkau, neturiu su juo jokio ryšio, aš ne organizatorius, R. Skaisgirys vykdė renginį“, – sakė Seimo narys.
Jis tvirtino esąs nekaltas, partijos finansų netvarkęs, todėl nebijąs jokių akistatų su kitais įtariamaisiais.
Dėl „Tvarkos ir teisingumo“ atstovo teisinės neliečiamybės sprendžianti Darbo partijos frakcijai priklausančio Kęstučio Daukšio vadovaujama komisija penktadienio rytą surengė uždarą posėdį, nors Seimo statutas numato, kad laikinosios tyrimo komisijos turi dirbti viešai.
„Jeigu nagrinėjamas klausimas yra susijęs su valstybės paslaptimi, laikinųjų kontrolės arba tyrimo komisijų posėdžiai uždari visiems asmenims, išskyrus kviestuosius, kurių sąrašas sudaromas pagal komisijos narių pageidavimus. Kitais atvejais laikinoji kontrolės arba tyrimo komisija rengti uždarus posėdžius gali tik gavusi Seimo pritarimą“, – rašoma Seimo statute ir Laikinųjų tyrimo komisijų įstatyme.
Tokio leidimo komisija neprašė ir negavo.
Generalinis prokuroras į Seimą su tokiu prašymu kreipėsi paskutinę rudens sesijos dieną praėjusių metų gruodžio pabaigoje. Prokurorai įtaria, kad Seimo narys, „Tvarkos ir teisingumo“ atstovas R. A. Ručys veikė organizuotoje grupėje su kitais partijos kolegomis A. Juocevičiumi ir E. Raistenskiu, tuo metu dirbusiais VRM, ir 2013 metų spalį iš prodiuserio R. Skaisgirio priėmė kyšį.
Anot pareigūnų, surinkti duomenys leidžia manyti, kad R. A. Ručys iš prodiuserio R. Skaisgirio priėmė didesnės nei 250 MGL (9,5 tūkst. eurų) vertės kyšį, pažadėjęs paveikti valstybės instituciją ir jos valstybės tarnautojus, taip pat, veikdamas bendrininkų grupėje, sukurstė ir organizavo apgaulingą įmonių buhalterinės apskaitos tvarkymą.
Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas ar kitaip suvaržoma jo laisvė. Dėl Seimo nario laisvės suvaržymo gali kreiptis tik šalies generalinis prokuroras.
Pernai spalio 21 dieną Generalinė prokuratūra pranešė su Specialiųjų tyrimų tarnyba atliekanti ikiteisminį tyrimą dėl prekybos poveikiu stambiu mastu siekiant už atlygį daryti įtaką keletui VRM vykdytų viešųjų pirkimų.
