Nesibaigiantis sankcijų vajus neabejotinai turės padarinių ir Lietuvos ekonomikai. Pirmiausia jos smogs transporto sektoriui. Atrodo, kad vežėjai dėl Rusijos draudimų neturės nei ką, nei kur vežti. Iššūkiai nemaži, bet, tikėkimės, ne mirtini.
Pirmiausia, nagrinėjant taikomų sankcijų poveikį Lietuvos ekonomikai verta paminėti, kad ir Vakarų sankcijos turės įtakos šalies ekonominei situacijai.
Tarptautinio valiutos fondo (TVF) analitikai, praėjusią savaitę išnagrinėję, kaip Vakarų taikomos sankcijos Rusijai gali paveikti Europos Sąjungos (ES) šalių ekonomiką, teigė, kad Baltijos šalims gali atsirūgti labiausiai. To priežastis – didelė priklausomybė nuo Rusijos.
Kaip teigia TVF analitikai, grėsmės Lietuvai prielaidų atsiranda dėl didesnės nei 50 proc. Lietuvos priklausomybės nuo iš Rusijos importuojamų energijos išteklių ir dėl daugiau nei po 5 proc. BVP vertės siekiančio eksporto į Rusiją bei importo iš jos. Lietuvoje tiek ekonomistai, tiek politikai šias prognozes vertina kritiškai.
Vertina paviršutiniškai
„Reikėtų pripažinti, kad TVF vertinimas yra truputėlį paviršutiniškas“, – savaitraščiui „Ekonomika.lt“ teigė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Jo tvirtinimu, analizėje nenagrinėjama, ką ir kodėl kiekviena valstybė eksportuoja ir kiek bei kurie sektoriai gali būti pažeidžiami.
Tik trumpai primename, kad būtent tokią pačią kritiką dėstė ir finansų ministras Rimantas Šadžius. Tiek R. Šadžius, tiek N. Mačiulis teigė, kad lietuviškos kilmės prekių į Rusiją eksportuojama ne tiek ir daug, – ši dalis sudaro tik 5 proc. viso šalies eksporto.
„Net jeigu visiškai užsidarytų ši rinka, turbūt nebūtų nė vieno sektoriaus, kuris būtų paralyžiuotas ir patirtų rimtą krizę“, – kalbėjo „Swedbank“ vyr. ekonomistas. Pasak jo, galima kalbėti tik apie atskiras įmones, kurios gali būti paveiktos labai stipriai.
Priklausomybės nesureikšmina
Kaip jau ir minėjome, TVF analitikai Lietuvą vertina kaip šalį, kurios priklausomybė nuo Rusijos – viena didžiausių.
„Nesu linkęs sureikšminti šio vertinimo, nes yra keletas aspektų“, – kalbėjo banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas. Pasak jo, specifiškai Rusija yra didžiausia Lietuvos eksporto partnerė, tačiau 80 proc. eksporto į ją sudaro reeksportas.
„Tai prekės, kurios iš Vakarų Europos vyksta į Rusiją per Lietuvą“, – aiškino ekonomistas. Būtent dėl to, pasak jo, pažeidžiamiausias sektorius – transporto. Tokios pat nuomonės laikėsi ir N. Mačiulis. „Transporto sektorius yra labai priklausomas nuo Rusijos“, – leidiniui „Ekonomika.lt“ teigė N. Mačiulis. Pasak jo, jeigu įtraukiame ne tik lietuviškos kilmės prekes, bet ir reeksportuojamas iš Vakarų valstybių, tada galima pamatyti, kad į Rusijos rinką keliauja penktadalis Lietuvos eksporto.
Iš susiklosčiusios situacijos paaiškėja, kad tokiu atveju ne Lietuvos gamintojai gali patirti didesnių nuostolių, o būtent vežėjai.
„Pažeidžiamiausios šiuo atveju yra kelių transporto įmonės, logistikos įmonės, sandėliavimo įmonės“, – vardijo N. Mačiulis. Jo teigimu, Lietuva yra platus koridorius tarp Rusijos bei Vakarų rinkų ir jeigu tas koridorius užsivertų, tai būtų gana didelis šokas šalies ekonomikai.
„Transporto, logistikos sektoriuje dirba 100 tūkst. darbuotojų, todėl akivaizdu, kad labai didelę įtaką patirtų ne tik atskiros šalies įmonės, bet ir visa Lietuvos darbo rinka“, – apie galimus padarinius kalbėjo „Swedbank“ vyr. ekonomistas.
Vis dėlto N. Mačiulis ramina ir teigia, kad šiuo metu transporto sektorius nėra labai pažeidžiamas.
„Jeigu žiūrėtume makroekonominius duomenis, Lietuvos augimas pirmą pusmetį beveik nesulėtėjo ir liko beveik toks pats kaip pernai“, – pasakojo jis. Tačiau, pasak N. Mačiulio, eksportas į Rusiją šiemet jau yra mažesnis.
„Maždaug 15 proc. pirmą pusmetį sumažėjo eksportas į Rusiją, tačiau tai kompensavo kitos rinkos“, – kalbėjo vyr. ekonomistas.
Sunkumai nuo metų pradžios
Ekonomistų akims krypstant į transporto sektorių domėjomės, kaip patys vežėjai vertina susiklosčiusią situaciją.
Tarptautiniais krovinių pervežimais kelių transportu užsiimančios įmonės „Transvelas“ direktorius Zenonas Čepulis savaitraščiui pasakojo, kad judėjimo į Rusiją sumažėjimą jaučia jau gana seniai.
„Dar prieš visas sankcijas pajutome, ypač tuomet, kai rublio vertė krito, t. y. nuo metų pradžios“, – kalbėjo Z. Čepulis. Jis pabrėžė, kad, kritus Rusijos rublio vertei, rusams tapo sunkiau pirkti eurais. „Kadangi prekes iš Europos perka eurais, jie srautus vis tiek gerokai sumažino – norėdami to ar ne“, – teigė įmonės „Transvelas“ direktorius. Vis dėlto Z. Čepulis džiaugiasi, kad dirba ne tik su Rusijos rinka, tačiau ir su Vakarų. Būtent tai ir leido nesusidurti su rimtais finansiniais sunkumais.
„Suintensyvinome darbą su Vakarais“, – kalbėjo jis. Įmonės direktorius tvirtino, kad krito ne tik pervežimų apimtis, bet ir kainos. „Tos įmonės, kurios dirba tik su Rusija, turi labai daug problemų“, – tikino Z. Čepulis.
Logistikos paslaugas teikiančios įmonės „VPA Logistics“ direktorius Darius Beinortas, leidinio „Ekonomika.lt“ paklaustas, kaip įmonė jaučia Vakarų taikomų sankcijų Rusijai poveikį, teigė, jog nors ir neabejoja dėl galimų padarinių, tačiau dar praėjo per mažai laiko, kad būtų galima kalbėti apie poveikį.
„Dar sunku pasakyti. Reikia palaukti“, – teigė D. Beinortas.
Prognozės skirtingos
Vis dėlto sankcijas taiko ne tik Vakarai, tačiau ir pati Rusija. Ši šalis praėjusią savaitę paskelbė vieniems metams apribosianti mėsos, vaisių ir daržovių, pieno ir jo produktų importą iš ES, JAV bei kitų šalių, palaikančių sankcijas Rusijai.
Tyrimų centras „Capital Economics“ teigia, kad dėl Rusijos sankcijų stipriausią smūgį patirs Lietuva, nes draudimai apima produkciją ir paslaugas, kurios atneša iki 2,5 proc. BVP. Palyginkime: Estijai ir Lenkijai prognozuojami nuostoliai nesiekia nė 0,5 proc. BVP, o likusioms ES valstybėms, pasak „Capital Economics“, – nė 0,1 proc. BVP.
Tačiau svarbu paminėti, kad skirtingi šaltiniai ir prognozuoja skirtingai. Todėl vertinti šias prognozes bet kuriuo atveju reikėtų kritiškai. Pavyzdžiui, ūkio ministras Evaldas Gustas teigia, kad Lietuvos BVP augimas dėl Rusijos sankcijų gali sulėtėti 0,2 proc. Taigi atrodo, kad prognozuotojai vienos nuomonės neturės.
Miglota ateitis
„Kol kas nekyla didelių problemų, tačiau tai yra netolimos ateities klausimas“, – teigė vežėjų asociacijos „Linava“ atstovas spaudai Gytis Vincevičius. Pasak jo, jeigu atsižvelgtume į tai, kokią dalį transporto įmonių tai palies, pirmiausia pagal uždraustų prekių sąrašus matyti, kad tai smogs šaldytuvus, puspriekabes vežančioms įmonėms.
„Tai yra temperatūrinio režimo reikalaujančios prekės“, – leidiniui aiškino G. Vincevičius. Pasak jo, įmonės visų pirma šiuo metu turėtų peržvelgti savo strategiją.
„Aišku, kad persiorientuoti į kitą rinką nebus paprasta“, – sakė pašnekovas. G. Vincevičius pasakojo, kad, žvelgiant į tolimąją perspektyvą, tie patys šaldyti kroviniai gali keliauti ir jūrų uostais. „Kitas klausimas, kaip elgsis Rusijos importuotojai – kuo pakeis europietiškus produktus“, – teigė „Linavos“ atstovas spaudai.
Giedrė Sankauskaitė
