D. Tuskas sakė, kad Lenkija „rimtai kalbasi“ su Prancūzija apie tai, kad ją saugotų Prancūzijos branduolinis skėtis.
Prezidentas Emmanuelis Macronas atvėrė galimybę kitoms šalims aptarti, kaip Prancūzijos branduolinio atgrasymo priemonė galėtų apsaugoti Europą.
D. Tuskas taip pat pabrėžė, kad Lenkija negali apsiriboti įprastine ginkluote.
„Turime žinoti, kad Lenkija turi siekti moderniausių pajėgumų, taip pat susijusių su branduoliniais ginklais ir moderniais nekonvenciniais ginklais... Tai yra lenktynės dėl saugumo, o ne dėl karo“, – sakė jis.
Jis nurodė Ukrainos, kuri atsisakė branduolinio arsenalo ir dabar yra puolama Rusijos, pavyzdį.
„Iki metų pabaigos norime parengti tokį modelį, kad kiekvienas suaugęs Lenkijos vyras būtų apmokytas karui ir kad šis rezervas būtų adekvatus galimoms grėsmėms“, – sakė D. Tuskas.
Lenkijos kariuomenėje šiuo metu yra apie 200 tūkst. karių, todėl ji yra trečia pagal dydį NATO po JAV ir Turkijos bei didžiausia tarp Aljanso narių ES.
D. Tuskas atkreipė dėmesį, kad Ukraina turi apie 800 tūkst. karių, o Rusija – 1,3 mln.
„Kiekvienas sveikas vyras turėtų norėti treniruotis, kad prireikus galėtų ginti tėvynę. Parengsime jį taip, kad tai nebūtų našta žmonėms“, – sakė D. Tuskas ir pridūrė, kad savanorėmis galės būti ir moterys, tačiau „karas vis dar didžiąja dalimi yra vyrų sritis“.
Lenkija neatsisako NATO partnerystės
„Lenkija nekeičia savo nuomonės dėl būtinybės, absoliučiai esminės būtinybės palaikyti kuo glaudesnius ryšius su Jungtinėmis Valstijomis ir Šiaurės Atlanto sutarties organizacija. Tai apskritai neginčijama“, – sakė jis.
Lenkija išleidžia milijardus ginklams – tankams „Abrams“, priešraketinės gynybos sistemoms „Patriot“ ir naikintuvams F-35 iš JAV, taip pat pagrindiniams koviniams tankams K2 „Black Panther“, haubicoms K9A1 „Thunder“ ir raketų sistemoms „Homar-K“.
Iš D. Trumpo administracijos sklindantys painūs signalai ypač kelia nerimą Lenkijai, kuri savo saugumą grindžia glaudžiais ryšiais su JAV.
Lenkijoje dislokuota apie 10 tūkst. amerikiečių karių, o šalis stengiasi pirkti JAV ginklų sistemas – kitų Europos šalių nepasitenkinimui.
Tačiau Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio peikimas Baltuosiuose rūmuose, JAV pagalbos ginklais Ukrainai nutraukimas ir D. Trumpo komentarai, kad JAV gali nevykdyti NATO įsipareigojimų apsaugoti nares nuo užpuolimo, jei jos nepakankamai skiria lėšų gynybai, kelia didelį nerimą.
„Matome gilią korekciją JAV politikoje Ukrainos atžvilgiu, tačiau negalime jai atsukti nugaros vien todėl, kad ji mums nepatinka. Turime tiksliai ir sąžiningai įvertinti, ką tai reiškia ir kas tarnauja mūsų interesams, o kas ne“, – sakė D. Tuskas.
Europa turi ekonominį potencialą pasipriešinti Rusijai
„Mūsų deficitas buvo valios veikti stoka, nepasitikėjimas, o kartais net bailumas. Tačiau Rusija bus bejėgė prieš susivienijusią Europą“, – sakė D. Tuskas ir pridūrė: „Tai stulbinama, bet tai tiesa. Šiuo metu 500 milijonų europiečių prašo 300 milijonų amerikiečių apsaugos nuo 140 milijonų rusų, kurie per trejus metus nesugebėjo įveikti 50 milijonų ukrainiečių.“
Nepaisant planuojamo kariuomenės stiprinimo, D. Tuskas tvirtino, kad Lenkijos kariai nebus siunčiami į Ukrainą prižiūrėti bet kokio taikos susitarimo – tai svarsto Prancūzija ir Jungtinė Karalystė.
„Lenkijos užduotis – saugoti savo rytinę sieną, kuri taip pat yra NATO ir Europos Sąjungos siena“, – sakė jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Juk ES su jomis nekariautų.
Įdomu, ką darytų Evropa?
