Šalies žemuosiuose parlamento rūmuose kalbėjęs D. Tuskas sakė, kad kariniai mokymai padės sukurti rezervines pajėgas, kurios būtų „adekvačios galimoms grėsmėms“.
Jis teigė, kad reikia 500 tūkst. karių kariuomenės, į kurią įeitų ir rezervistai.
„Stengsimės iki šių metų pabaigos parengti modelį, kad kiekvienas suaugęs Lenkijos vyras būtų apmokytas karo atveju. Kad šis rezervas būtų tikrai palyginamas ir adekvatus galimoms grėsmėms“, – sakė D. Tuskas svarbioje kalboje apie saugumą.
Lenkijos vyriausybė pernai teigė, kad kariuomenėje yra apie 200 tūkst. karių, šiemet ji turėtų išaugti iki 220 tūkst. ir bus siekiama tikslo ją padidinti iki maždaug 300 tūkstančių.
Tačiau pastarosiomis savaitėmis baimės dėl saugumo gerokai padidėjo, nes Rusija toliau smogia Ukrainai raketomis ir dronais, o JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracija sustabdė karinę ir žvalgybos paramą Ukrainai, sukėlusi abejonių dėl savo įsipareigojimų NATO.
„Šiandien kalbame apie pusės milijono kariuomenės poreikį Lenkijoje“, – sakė D. Tuskas.
Po kalbos D. Tuskas žurnalistams paaiškino, kad jis svarsto ne visuotinės karinės tarnybos sugrąžinimą, o veikiau Šveicarijos modeliu paremtą rezervo sistemą.
Jis taip pat sakė, kad „jei Ukraina pralaimės karą arba jei ji priims taikos, paliaubų ar kapituliacijos sąlygas, kurios susilpnins jos suverenitetą ir (Rusijos prezidentui Vladimirui) Putinui bus lengviau perimti Ukrainos kontrolę, Lenkija, be jokios abejonės – ir dėl to visi galime sutikti – atsidurs daug sudėtingesnėje geopolitinėje padėtyje“.
Kalboje – daugiausia dėmesio tarptautinei saugumo padėčiai
Savo kalboje Seime D. Tuskas daugiausia dėmesio skyrė tarptautinei saugumo padėčiai.
Lenkija yra įsikūrusi rytiniame NATO flange ir yra labai susirūpinusi dėl karo Ukrainoje. Baiminamasi, kad jei Ukraina bus nugalėta, Rusija savo imperines ambicijas nukreips į tokias šalis kaip Lenkija, kurią ji kontroliavo XIX amžiuje bei Šaltojo karo metais.
Susirūpinimas dar padidėjo, kai prezidentas D. Trumpas pakeitė Ukrainą anksčiau ginusių Jungtinių Valstijų poziciją, sustabdė karinę pagalbą bei žvalgybinės informacijos teikimą ir davė suprasti, kad palaiko Rusijos poziciją.
„Po daugybės diskusijų ir aukščiausiojo lygio susitikimų susiformavo išsamus vaizdas, kurio negalime ignoruoti, nepaisant to, kad jis mums nepatogus, – vaizdas, atspindintis vykstančius geopolitikos pokyčius“, – kalbėjo D. Tuskas Seime.
Savo kalboje D. Tuskas paminėjo du šalies saugumo aspektus: transatlantinį aljansą su Jungtinėmis Valstijomis ir tvirtą Lenkijos poziciją vieningoje Europoje.
„Šiandien nelengva suderinti šiuos akivaizdžius poreikius“, – sakė jis, turėdamas omenyje didėjančią takoskyrą tarp JAV prezidento D. Trumpo administracijos ir Europos Sąjungos (ES).
Požiūris į transatlantinius santykius nekvestionuojamas
Atsižvelgdamas į JAV politikos pastarojo meto pokyčius, D. Tuskas pastebėjo, kad vis mažiau tikėtina, jog Ukraina ateityje gaus tvirtas saugumo garantijas.
„Viltis, kad Ukraina artimiausiu metu gaus tvirtas saugumo garantijas, įskaitant fizinį Jungtinių Valstijų dalyvavimą, kad šios garantijos būtų užtikrintos, šiandien, švelniai tariant, atrodo mažiau tikėtina nei anksčiau“, – sakė jis.
D. Tuskas teigė, kad JAV politika karo Ukrainoje atžvilgiu yra „giliai koreguojama“, ir pridūrė, kad Lenkijos požiūris į transatlantinius santykius ir NATO „turi išlikti nekvestionuojamas“, tačiau šalis turėtų „padaryti išvadas dėl savo saugumo“.
Jis pabrėžė, kad Lenkija „nekeičia savo nuomonės dėl esminio poreikio palaikyti kuo glaudesnius ryšius su Jungtinėmis Valstijomis ir NATO“.
Kalbėdamas apie atsinaujinusį Europos ryžtą stiprinti savo gynybą, D. Tuskas sakė, kad Lenkija pasiūlė įsteigti Europos ginkluotės banką, kuris finansuotų investicijas į gynybą.
Šis bankas veiktų panašiai kaip jau egzistuojantis Europos investicijų bankas, tačiau „būtų skirtas tik gynybos klausimams spręsti“, sakė D. Tuskas.
„Šiandien dar per anksti sakyti, kad šiam pasiūlymui pritarė kiti partneriai, tačiau jie turės apie ką pagalvoti“, – nurodė jis.
D. Tuskas taip pat informavo apie Europos Komisijos (EK) sprendimą leisti valstybėms narėms neįtraukti išlaidų gynybai į deficito skaičiavimus, taip suteikiant joms galimybę investuoti į gynybą nerizikuojant susidurti su ES bausmėmis.
Jis sakė, kad Lenkija perkels gynybai lėšas iš kitų ne tokių svarbių projektų.
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda savo ruožtu pasiūlė Konstitucijoje įtvirtinti nuostatą dėl gynybos išlaidų.
Be to, D. Tuskas pareiškė, kad remia savo šalies pasitraukimą iš sutarčių, kurios draudžia naudoti priešpėstines minas ir kasetinius šaudmenis.
Premjeras sakė, kad Lenkija stengsis įsigyti „nekonvencinių gynybos priemonių“.
„Kalbamės su Prancūzija apie branduolinio skėčio idėją, – sakė D. Tuskas, turėdamas galvoje prancūzų prezidento Emmanuelio Macrono idėją. – Atėjo laikas ryžtingiau veikti dėl moderniausių mūšio lauko technologijų. Įprastinių priemonių nebepakanka.“
„Turime ieškoti moderniausių sprendimų, susijusių su branduoliniais ginklais ir moderniausia įprastine ginkluote“, – pažymėjo jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
