Turkija sekmadienį parlamento rinkimuose suteiks trečiąją kadenciją premjerui Recepui Tayyipui Erdoganui, kuris jau žengė kelis žingsnius tolyn nuo pasaulietiškų vertybių.
O dabar pasirengęs ir keisti kariuomenės kadaise parašytą konstituciją.
Rinkimai turėtų patvirtinti, kad niekaip nesulaukianti Europos Sąjungos dėmesio šalis vis labiau gręžiasi į Rytus, pranešė LTV „Panorama“.
R. T. Erdoganas sugebėjo atsilaikyti prieš teismus, norėjusius uždrausti jo islamistinių šaknų partiją, o šimtai pasaulietiškumo sergėtojų – aukštų karininkų, teisėjų, žurnalistų – kalėjime dėl kaltinimų rengus sąmokslą.
Dabar jis stipresnis negu bet kada, nes liberali ekonomikos politika žmones padarė dukart turtingesnius. Jo partija tokia tikra dėl pergalės, kad jau rengiasi Turkijos Respublikos šimtmečiui – po dvylikos metų. Ji gali gauti du trečdalius mandatų – tiek, kad perrašytų konstituciją, sukurtą po vieno iš daugelio karinių perversmų.
„Norime naujos konstitucijos, kuri būtų grindžiama laisve, demokratinėmis vertybėmis ir žmogus teisėmis“, – sakė Turkijos užsienio reikalų ministras Ahmetas Davutoglu.
Pasaulietinės valstybės įkūrėjo Kemalio Atatiurko įsteigta pagrindinė opozicijos partija seniai nebuvo valdžioje, ir įtaria, kad žadama konstitucija demokratiją įtvirtins tokią, kokios reikia vienam žmogui, – R. T. Erdoganas liks valdžioje kaip prezidentas.
„Norime toliau gerinti demokratiją ir laisvę. Arabų šalys mus laiko pavyzdžiu, bet Turkijos vyriausybė siekia tapti nuožmesnė ir labiau autoritarinė kaip arabų lyderiai – štai kas mūsų laukia“, – įsitikinęs Respublikonų liaudies partijos pirmininkas Kemalis Kilicdaroglu.
Musulmoniška šalis, bet demokratiška – Turkija imta laikyti pavyzdžiu sukilusioms arabų valstybėms. R. T. Erdoganas nepraleido progos parodyti, kad jis vykdys kitokią politiką negu Vakarai – griežtai priešinosi bombardavimui Libijoje, nors Turkija NATO narė.
Jo politika grąžinti musulmoniškas skaras į universitetus, branginti alkoholį, pamaldiems teikti pirmenybę įdarbinant ir kitaip atspindėti nenumaldomai augančią islamo įtaką padalijo pačią Turkiją. Netgi tie, kas draudimams nepritaria, jaučia poreikį elgtis ir rengtis kitaip.
„Vyriausybės pozicija neatitinka mano gyvenimo stiliaus, o turkai tampa vis pamaldesni kiekvieną dieną. Jaučiuosi nesmagiai dėl to, kas vyksta“, – sakė viena turkė.
Jei kas visai nebeminima per šią kampaniją – tai žodis „Europa“. Tai R. T. Erdogano vyriausybė pagaliau pradėjo derybas dėl stojimo į Europos Sąjungą, bet jos kelerius metus įstrigusios pirmajame trečdalyje. Du trečdaliai rinkėjų įstoti nori, bet tik trečdalis tiki, kad pavyks per dešimtmetį.
Kai Europa nusigręžia, Turkija gręžiasi į Rytus, ten ieško savo įtakos. Šie rinkimai turėtų parodyti, ar užsienio politika iš tikrųjų keičiasi.
R. T. Erdoganas neslepia pasaulinių ambicijų, ir ne tik dėl arabų sukilimų – ryžtingai ėmėsi tarpininkauti Irano branduolinėse derybose, o kai Izraelis susidorojo su turkiška laivų vilkstine į Gazą, ryžtingai ją gynė, griaudamas strateginius ryšius su Izraeliu. Populiarumą tai tik padidino.
Bet šią savaitę pamatė, kad jo įtaka ribota – nors kaimyninei Sirijai Turkija svarbiausia prekybos partnerė, R. T. Erdogano raginimų prezidentas nepaiso ir toliau dorojasi su opozicija. Per sieną ėmė plūsti tūkstančiai.
„Deja, sakau labai aiškiai, kad šis brolis elgiasi nežmoniškai ir dabar siekia brutalumo. Tik pamanykit, jie pozuoja prie ką tik nužudytų moterų. Tai sudaro šlykštų įspūdį“, – kalbėjo R. T. Erdoganas.
Kapitono sūnus, augęs kaip gatvės pardavėjas Stambulo darbininkų kvartale, T. Y. Erdoganas populiarus tarp eilinių žmonių, bet ne visų. Po šios kadencijos likti dar vienai jis nebegalės, bet neatrodo, kad ketintų trauktis.
Vykintas PUGAČIAUSKAS
