Valstybinės mokesčių inspekcijos, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos ir kitų institucijų pastangos nutverti už rankos neteisėtai praturtėjusiuosius kol kas bevaisės, nes įtariamieji tyrėjams gali pakišti fiktyvius skolos raštelius net ir iš Afrikos ir taip vilkinti tyrimą arba jį palikti aklavietėje. Politikai, tarp įtariamųjų patekę kaip neteisėtai praturtėję, taip pat neskuba lopyti kiaurų įstatymų.
Deklaravimo duomenų neužtenka
Prabėgo metai nuo Valstybės kontrolės (VK) atlikto gyventojų turto ir pajamų deklaravimo audito. VK kontrolierė Giedrė Švedienė tada tvirtino, kad esamas deklaravimas neužkerta kelio neteisėtam praturtėjimui, kad deklaracijos neatspindi ir deklaruojančių asmenų turto bei pajamų pokyčių. Be kita ko, VK ataskaitoje buvo pabrėžta, kad Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) negali patikrinti visų turto deklaracijų duomenų pagrįstumo.
Praėjo metai, kas pasikeitė? Ar VMI rado naujų galimybių patikrinti visų turto deklaracijų duomenų pagrįstumą? VMI viršininko pavaduotoja Vilma Vildžiūnaitė „Valstiečių laikraštį“ informavo, kad, nustatydama galimus neteisėto praturtėjimo požymius, VMI ne tik remiasi deklaracijų turiniu. Ji atlieka tyrimus ir remiasi kur kas platesne informacija, savo bei kitų institucijų duomenų bazėmis, stebėsena ir pan.
„Turto ir pajamų deklaracijose pateikiami duomenys – tik keli iš daugelio kriterijų, pagal kuriuos VMI pasirenka tikrinti rizikingiausius mokesčių mokėtojus“, – aiškino V.Vildžiūnaitė. Taigi lyg ir neturėtume abejoti VMI galimybėmis nustatyti neteisėto praturtėjimo atvejus. O kiek tokių atvejų nustatyta ir kokie galutiniai rezultatai?
Gelbsti paskolos rašteliai
Praėjusių metų rugsėjį VMI viršininkas Modestas Kaseliauskas susitikime su Prezidente Dalia Grybauskaite pranešė, kad VMI yra perdavusi medžiagų dėl 160 asmenų, įtariamų neteisėtu praturtėjimu. Pradžiai lyg ir turėtų užtekti. Juolab kad tarp įtariamųjų neteisėtu praturtėjimu buvo (o gal ir tebėra) Seimo narių. Suprantame, kodėl pernai M.Kaseliauskas nepaminėjo nė vienos pavardės: Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija VMI nurodė draudžianti atskleisti, ar konkretus asmuo tiriamas. Prieš metus buvo 160 įtariamųjų, tačiau iki šiol teismus pasiekė tik 2–3 bylos.
Per dvejus metus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pradėjo 74 ikiteisminius tyrimus dėl neteisėtai įsigytų 30 mln. Lt, o teismą kol kas pasiekė tik 7 bylos. Tačiau tai – ne pabaiga. Manoma, kad neteisėtai praturtėjusiais bus paskelbti tik keli asmenys. Kol kas nuosprendį išgirdo tik Edgaras Karalius, tačiau ir jis nuosprendį apskundė.
Kodėl galutiniai rezultatai prasti? Priežastys žinomos. Įtariamuosius nelegaliai praturtėjus gelbsti paprasčiausi paskolų rašteliai tariamai net iš tolimiausių planetos kampelių. Absurdiška, kai teismams tenka ilgai ir kartais beviltiškai ieškoti dideles sumas lietuviams tariamai paskolinusių piliečių iš įvairių šalių, pavyzdžiui, iš Nigerijos ar Ruandos.
FNTT tik neseniai pritrūko kantrybės ir pasiūlė riboti paskolos raštelių galiojimą, t. y. apie juos turi būti informuojama VMI arba jie turėtų būti tvirtinami notaro. Bet tai – tik pasiūlymas.
Randamas turtas kitose šalyse
Pirmuoju nuteistu dėl nepagrįsto praturtėjimo pretenduoja tapti kontrabandos karaliumi vadinamo Viliaus Karaliaus sūnus Edgaras. Dėl nepagrįsto praturtėjimo šįmet jam teismas skyrė 100 MGL (13 000 Lt) baudą ir dar nusprendė konfiskuoti 1,675 mln. Lt vertės turtą. Tiesa, E.Karalius teismo nuosprendį apskundė.
Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) nusikaltimų tyrimo padalinių pareigūnai atliko ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto praturtėjimo. Į teismą perduotas tyrimas – tęsinys anksčiau baigto tyrimo dėl muitinės apgaulės, kai du Lietuvos piliečiai R.Š. ir A.D., prekiavę Gariūnų turgavietėje, išvengė daiktų, kurių vertė – 1 mln. Lt, muitinės kontrolės. Pagal LKPB informaciją, analizuojant įtariamųjų pajamas, turtą ir išlaidas, buvo nustatyta kito galimo nusikaltimo – neteisėto praturtėjimo – požymių. Bulgarijoje rasta 500 tūkst. Lt vertės nedeklaruoto vieno iš įtariamųjų ir jo sugyventinei priklausančio nekilnojamojo turto. Baudžiamojoje byloje konstatuojama, kad šiam bei ikiteisminio tyrimo metu nustatytam kitam nekilnojamajam turtui (žemei, nebaigtos statybos namui) įsigyti, kurių vertė – taip pat per 500 tūkst. Lt, įtariamieji neturi pakankamai pajamų, gautų iš teisėtų šaltinių.
Kai išlaidos viršija pajamas
Paradoksalus atvejis šįmet užfiksuotas Kaune. Į Kauno apskrities VMI akiratį pateko iš pašalpų gyvenusi, tačiau už 500 tūkst. Lt Kauno centre prabangų butą nusipirkusi kaunietė. Iš kur tiek pajamų?
Paaiškėjo, kad kaunietė per dvejus metus iš nežinomų šaltinių gavo beveik 0,5 mln. Lt, tačiau jų nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčių. Priremta klausimų, kaunietė tikino didelę sumą pasiskolinusi iš Austrijoje gyvenančios tetos. Tačiau Austrijos mokesčių administratorius nurodė, kad negali nustatyti tariamos paskolos teikėjos piniginių lėšų susidarymo šaltinių, nes juos pagrindžiančių dokumentų jų šalies pilietė pateikti negalėjo. Kita vertus, net jei paskola būtų patvirtinta, kiltų klausimas, kaip minėtos lėšos pateko į Lietuvą? Jei šiuos pinigus teta atvežė į Lietuvą, tai čia turėjo deklaruoti. Taigi šį kartą VMI įrodė, kad kaunietė praturtėjo neteisėtai. Ji turės sumokėti beveik 170 tūkst. Lt mokesčių, be to, jai gresia ir turto konfiskavimas.
Pasak Kauno apskrities VMI viršininko Gintauto Muzniko, asmenys į VMI akiratį patenka nebūtinai pagal deklaravimo duomenis. VMI atrankos sistemas naudoja taikydama dešimtis kriterijų, pagal kuriuos nustatomas galimas mokesčių vengimas ir neteisėtas praturtėjimas.
Dar vienas įdomus atvejis užfiksuotas Tauragės rajone. Neteisėtu praturtėjimu kaltinama 64 metų tauragiškė I.P. VMI atstovams kilo įtarimų, kai Tauragėje išdygo namas, kurio vertė – apie 574 tūkst. Lt. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad jo savininkė negalėjo pagrįsti apie 500 tūkst. Lt pajamų kilmės. Tauragiškė bandė išsisukti. Iš pradžių tikino, kad tas namas – ne jos nuosavybė. Po to bandė įrodinėti gavusi daug smulkių paskolų iš daugelio giminaičių. Tačiau giminaičiai teisme painiojosi, aiškindami paskolinę, tačiau jau atgavę skolas. Teismas dar nepriėmė galutinio sprendimo.
Siūlo lopyti kiaurus įstatymus
Turime pripažinti, kad teisėsauga gal lėtokai, tačiau lyg ir pradėjo realią kovą su neteisėtu praturtėjimu, tačiau tuo pat metu išaiškėjo ir įstatymų spragos, kurios trukdo įrodyti neteisėto praturtėjimo atvejus.
Alyvos į įsiplieskiantį laužą papylė Prezidentė Dalia Grybauskaitė, pasiūliusi, kad didesnius nei 50 000 Lt sandorius tarp fizinių asmenų turėtų tvirtinti notarai. Šiuo metu fiziniai asmenys vienas kitam gali paskolinti net ir milijoną litų, o sandorį patvirtinti žodžiu arba paprastu rašteliu. Be to, Prezidentė pateikė ir Civilinio kodekso, Akcinių bendrovių įstatymo bei Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymų pataisas, kuriomis siekiama neleisti piktnaudžiauti fiktyviais skolos rašteliais, vekseliais ir akcijų pirkimo–pardavimo sutartimis.
O kol kas Lietuvos Respublikos 2010 m. gruodžio 11 d. įstatymu numatyta baudžiamoji atsakomybė dėl neteisėto praturtėjimo (Baudžiamojo kodekso 189(1) str.): tas, kas turėjo nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL vertės turto, žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.
Seimo nariai kritiškai vertino Prezidentės pasiūlymus, tačiau įvykis Vilniuje prieš kelias dienas gali kardinaliai pakeisti jų nuomonę. Vilniuje sulaikyti keturi su viena Lietuvoje veikiančia įmone siejami asmenys, pas kuriuos rasta rekordinė grynųjų pinigų suma – daugiau nei 4,5 milijono litų.
Notaro parašu įtarimų nepanaikinsi
Bronius Bradauskas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas
Prezidentės pasiūlymui reikalauti, kad didesnius nei 50 tūkst. Lt sandorius turėtų tvirtinti notarai, nepritariu. Kokia iš to nauda? Tik suteiktume galimybę notarams papildomai uždirbti ir sugaištume laiko. Jei šiuo metu pripažįstami skolos rašteliai, tai notarų sutartys neduotų jokios naudos. Jei VMI reikia įrodymų dėl neteisėto praturtėjimo, tai ji turėtų reikalauti, kad suteikusieji paskolas įrodytų, jog jie tikrai turėjo lėšų skolinti. Notaro parašas ant sutarties tokių įtarimų juk nepanaikintų.
Aš asmeniškai deklaruoju visas savo pajamas ir turtą, todėl nepritariu kai kuriems kolegoms, deklaracijose nurodantiems, kad jie teturi kelis litus pajamų ir neturi jokio turto. Negalima taip negerbti įstatymų.
Kodėl tiek nedaug asmenų nubaudžiama dėl neteisėto praturtėjimo? Manau, sunku įrodyti, kai neatitikimai nedideli. Pirmiausia reikėtų tirti atvejus, kai tarp pajamų ir išlaidų yra milijoniniai skirtumai, ir nesitenkinti pasiteisinimais, kad įtariamieji lėšų gavo turguje, pardavę iš močiutės paveldėtą žiedą su briliantais. Kita vertus, manau, kad įstatymai yra pakankamai griežti, tereikia, kad visi jų laikytųsi.
Tikėjomės daugiau
Agnė Bilotaitė, Seimo Antikorupcijos komisijos narė
Neabejoju, kad nelegalius pinigus įteisinti pavyksta dėl įstatymų netobulumo, todėl Prezidentės pasiūlymui, kad notarai turėtų tvirtinti didesnius nei 50 tūkst. Lt sandorius, pritariu. Tai būtų vienas iš bandymų pažaboti siekius neteisėtai praturtėti. Toks reikalavimas tikrai nesutrukdys verslui, nes jau dabar stambesni pirkimai vykdomi ne grynaisiais, o tik per bankus, taigi, legaliai. Daugelyje šalių stambesni atsiskaitymai grynaisiais kelia įtarimų. Žinoma, nereikia siekti kito kraštutinumo, t. y. apskritai drausti atsiskaityti grynaisiais, nors bankų sektorius tokių galimybių labai laukia.
Prisimenu, kad įstatymas dėl neteisėto praturtėjimo labai sunkiai skynėsi kelią. Mes, politikai, daug tikėjomės iš teismų, juk daug lemia teismų praktika. Deja, dabar akivaizdu, kad teisės aktų nuostatų įgyvendinimas stringa. Kodėl? Galiu tik nujausti, kad šis įstatymas daug kam trukdo, nes anksčiau buvo nesunku legalizuoti neteisėtai gautas pajamas. Tikriausiai todėl yra toks pasipriešinimas, o Seimas turėtų imtis koreguoti įstatymus.
