Leidinys „Balsas.lt savaitė“ ta proga skelbia fragmentą iš žurnalisto Dailiaus Dargio knygos „Kruvinasis mafijos maršrutas“, kurioje plačiai rašoma apie minėtą objektą.
Daktarai, Gaidjurginiai, Tulpiniai, Princai, Psichiniai, Brigadiniai. Šias ir kitas lietuviškos mafijos galiūnų gaujas, praėjusiame dešimtmetyje į šipulius sudaužusias ne vieno paprasto šalies gyventojo, verslininko ir teisėsaugininko svajones ar suluošinusias jų likimus, šiandien jau mena tik kalėjime dienas skaičiuojantys jų įkūrėjai, lyderiai, eiliniai smogikai, nuo jų nukentėjusieji ir kartkartėmis senas jų nusikaltimų, stebinančių absurdišku žiaurumu, sukaustančių šalta rafinuota logika, bylas vartantys žurnalistinių tyrimų autoriai bei jų prašymu minėtas grupuotes prisimenantys teisėsaugos pareigūnai.
Mafijos valytojai
„Manau, kad Lietuvos kriminalistikos istorijoje daugiau nebebus tokių veikėjų kaip Tulpiniai, Gaidjurginiai ar Daktarai. Esu tikras, kad šiandien veikiančios jaunosios grupuotės nepasieks tokių aukštumų. Minėtų susivienijimų bylose atsispindi plačiai pagarsėjusių nusikaltėlių gyvenimas – jų psichologija, papročiai, turto įsigijimo pradžia“, – taip 2011-ųjų lapkritį išleistoje ir iki šiol skaitytojų graibstomoje D. Dargio knygoje „Kruvinasis mafijos maršrutas“ pasakojo ilgiausiai Lietuvos istorijoje gyvavusias banditų gaujas sutriuškinusios šalies Kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo vyriausiosios valdybos 2-osios valdybos viršininkas Rymantas Gedvilas.
Tik nedaugeliui žinoma, kad būtent jo vadovaujamos valdybos pareigūnai 2000–2008 metais sunaikino šias tris anuomet galingiausias ir žiauriausias kriminalines gaujas. Vienas iš daugybės minėto policijos padalinio sėkmingo darbo rezultatų – 63 tomų Panevėžio Tulpinių byla, kurioje smulkiai aprašyta 31 grupuotės žmogžudystė.
Trijų Lietuvos didmiesčių mafijos veikėjų – Kauno Daktarų, Klaipėdos Gaidjurginių bei Panevėžio Tulpinių – kruvinų nusikaltimų serijos paslapties šydą praskleidė daugybę metų kriminalinei policijai atidavusio R. Gedvilo vadovaujamos pareigūnų grupės būrys. Tiesa, knygos rašymo metu minėti kriminalistai nenoriai prasitarė, kad sėkmingai užsuktas darbas tęsiamas iki šiol.
Aukštaitijos mafijos vila
Minėtų Kriminalinės policijos biuro pareigūnų pastangomis valdininkai žada galutinai nuo žemės paviršiaus nušluoti kadaise galingiausių mafijos bosų neteisėtai pastatytus dvarus, kraupią praeitį menančių jų buveinių liekanas, o žemę atiduoti valstybei ir jų vietoje statyti naujus statinius.
Panevėžio rajone pusiaukelėje tarp Ėriškių ir Upytės šalia liūdnai pagarsėjusio Tulpinių dvaro esančiame Dubulių tvenkinyje 2010-ųjų balandį pareigūnams radus vyriškos lyties skenduolio kūną, atgijo viltis, kad bus atskleistos ir kitos iki šiol nežinomos baisios praeities paslaptys. Juk kadaise ne vienas šio miesto verslininkas itin paslaptingomis aplinkybėmis dingo be žinios.
Apie sovietmečiu Ėriškių kaime, Panevėžio rajone, pastatytą kolūkio statinį, vadinamą garsiausios Aukštaitijos sostinės banditų gaujos Tulpinių dvaru, sklando daugybė kraupių istorijų.
Niokojo gaisrai
2011-ųjų liepą šioje teritorijoje kilo iškart du paslaptingi gaisrai. Neabejojama, kad juos sukėlė dabar šioje vietoje dažnai besilankantys benamiai arba vasaros vakarais mėgstantis šėlioti girtaujantis jaunimėlis.
Likus mėnesiui iki to lemtingojo 2011 metų liepos 17-osios vakaro, kai buvusios panevėžiečių mafijos turtus smarkiai apniokojo ugnis, trijų mafijos bestselerių autoriui D. Dargiui atsitiktinai besilankant Panevėžyje ir renkant medžiagą šiai knygai, teko pasivaikščioti šioje legendomis apipintoje Tulpinių dvaro teritorijoje.
Jos įsikūrusios didesnėje nei hektaro ploto vaizdingoje vietovėje. Kadangi mums atvykus ant aklina 2 metrų tvora aptvertos vilos masyvių gelžbetoninių vartų nebuvo matyti nei grandinių, nei spynos, tad negalėjome praleisti progos neapsilankyti šiame šiuolaikinės istorijos objekte.
Jausmas išties įdomus ir neapsakomas, kai vaikštinėji po teritoriją ir žinai, kad joje kadaise keldavo puotas nuožmiausi Panevėžio Tulpinių banditai, šiandien už kruvinų žmogžudysčių maratoną net po kelis kartus nuteisti pačiomis griežčiausiomis bausmėmis – įkalinimu iki gyvos galvos.
Pasitraukė paskutiniai sargai
Pasakojama, kad anksčiau Ėriškių kaime gyvenantys žmonės bijodavo net akis pakelti į mafijos pramogų parką. Pasak žinovų, šalia Dubulių tvenkinio esančioje Tulpinių viloje anuomet dažnai būdavo alkoholiu aplaistomi gaujos narių gimtadieniai, vardadieniai, kartais buvo keliamos vestuvės ar vaikų krikštynos.
Čia lankydavosi ne tik panevėžiečių gaujos narių šeimos nariai, žmonos, meilužės, bet ir artimiausi jų sąjungininkai. Tarp tokių – ir bendrų žmogžudysčių dalyvis, Klaipėdos mafijos veteranu vadinamas Sigitas Gaidjurgis bei idėjų naujiems nusikaltimams pasiūlantys garsiausi Kauno nusikalstamų grupuočių atstovai.
Galima tiktai spėti, kiek už aukštų šios vilos tvorų buvo smarkiai sužalotų, suluošintų ar galiausiai nužudytų Tulpiniams nepaklususių verslininkų ar banditų iš konkuruojančių grupuočių. Panašu, kad atsakymo į šiuos klausimus, niekada nesužinosime.
Vos patekus į teritoriją pasitinka milžiniškas apsaugos pastatas su bokšteliu sargams. Įdomiausia, kad mes tai spėjome išvysti, nes praėjus kelioms savaitėms po mūsų apsilankymo šis dviaukštis pastatas supleškėjo. Atrodo, tai buvo savotiškas Tulpinių vilos kontrolės postas, kuriame anksčiau stovėdavo, ko gero, automatais ginkluoti Panevėžio mafiozų apsaugininkai. Šalia jo keletas šunidžių. Buvo akivaizdžiai matyti, kad šunys seniai čia bebuvę.
Šiandien iš viso nematyti nei piktų sargų, nei šunų. Teritorijoje mėtosi krūvos šiukšlių: skardinės, sudaužytų butelių šukės, skrudintų bulvių pakeliai, nuorūkos, plastikiniai alaus buteliai, liaudyje vadinami bambaliais. Panašu, kad į Tulpinių vilos teritoriją dabar kartkartėmis užsuka tik „laisvo ploto“ neturintis, tačiau išgerti mėgstantis ir nuo artimųjų bei kaimynų žvilgsnių pasislėpti mėgstantis Panevėžio ar šalia jo esančių gyvenviečių jaunimas.
Nors paskutinis šią teritoriją prižiūrintis sargas pasitraukė dar 2010-ųjų gegužę, iki tol jis dirbdavo tiktai šviesiuoju paros metu – dienomis. Naktimis apsaugininko čia nebūdavo, tad aišku, kad jis nesugebėjo vilos apsaugoti nuo nuolatinių vagysčių.
Praeityje rinkosi valdžios elitas
Viskas, kas šioje viloje ir jos teritorijoje buvo vertingesnio, jau seniai išnešta, likę tik kai kurie rakandai. Žvilgsnį patraukė prie pagrindinės vilos didžiuliame, tačiau žolėmis apaugusiame kieme besimėtančios plastikines lauko kavinių kėdės ir staliukai. Gal kadaise ant jų kieme laisvai išsidrėbę alų gurkšnodavo S. Gaidjurgis, Virginijus Baltušis ar kiti Tulpinių gaujos smogikai? Gal jos neseniai čia pateko atsitiktinai arba buvo atneštos prašalaičių?
Tulpinių klestėjimo laikais jų pamėgtoje poilsiavietėje neretai siautėjo ir neoficialiuoju grupuotės lyderiu laikomas V. Baltušis. Jis nuteistas net 8 kartus kalėti iki gyvos galvos (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
Bet kuriuo atveju tokios detalės šiandien nelabai kam ir svarbios. Vis dėlto šie netikėti radiniai tiktai patvirtina, kad šioje teritorijoje neretai laiką leidžia, matyt, prieglobsčio aplinkiniuose kaimuose netekę bemamiai.
Metalo ieškotojai per pastarąjį dešimtmetį iš Tulpinių dvaro spėjo išgabenti brangius stoglangius, nuimti lietvamzdžius, lauko šviestuvus, vilos viduje buvusias dailylentes.
Vietos gyventojų teigimu, Ėriškių kaimas sovietmečiu buvo bene garsiausias medininkystės bandymų centras. Tad pagal sovietinių laikų standartus ši ant Dubulių tvenkinio kranto stovinti milžiniška poilsiavietė buvo prašmatniai įrengta. Čia mėgdavo kelti puotas partinės nomenklatūros atstovai ir kolūkių pirmininkai.
Fiktyvus privatizavimas
1993 metais Ėriškių žemės ūkio bendrovė paskelbė poilsiavietės ant Dubulių kranto pardavimo aukcioną. Jame dalyvavo keli Ėriškių kaimo gyventojai, kurie už 20 milijonų investicinių čekių ir tuomet apyvartoje buvusių talonų įsigijo šį pastatą.
Praėjus metams, šis poilsio kompleksas už 14 tūkstančių litų buvo parduotas Stanislovui Raišeliui, Tulpinių veikėjo Stanislovo Raišelio tėvui.
Prieš keletą metų senus Tulpinių nusikaltimus narpliojusiame Vilniaus apygardos teisme liudiję Ėriškių kaimo gyventojai, įsigiję šią pirtį, pareiškė, jog privatizavimas buvo fiktyvus.
Kalbėta, kad keliems kaimiečiams Panevėžio gangsteriai pervedė investicinius čekius, už kuriuos pastatas buvo privatizuotas.
TIK FAKTAI
Kai 2002-ųjų pradžioje teisėsaugininkai ėmėsi intensyviai aiškintis žiaurius Tulpinių gaujos nusikaltimus, Dubulių tvenkinio dugne buvo aptikti keli lavonai statinėse. Iš pradžių kriminalistai su prokurorais aptiko statinę su viduje, kaip iš pradžių keli žurnalistai skelbė, esą įbenuotais vieno iš buvusių gaujos lyderių Sauliaus Janonio palaikais, o dar po penkių mėnesių tame pačiame tvenkinyje statinėje surastas kito gaujos smogiko Vaido Kavaliausko lavonas.
Po tokių radinių dvarą nuspręsta skubiai areštuoti.
Tiriant senas Tulpinių nuodėmes nustatyta, kad 1996-aisiais garsiojoje Ėriškių viloje buvo mirtinai sumuštas vienas žemesnės grandies jaunimo padaliniui priskirtas kareivis Deimantas Kairiūnas.
Anot pareigūnų, dėl prastai atliktos „senių“ Tulpinių pavestos užduoties neva smarkiai įpykęs V. Baltušis minėtą vyrą iš pradžių norėjo „paauklėti“ kumščiais, bet galiausiai pernelyg persistengė, tad po kurio laiko šis mirė ligoninėje.
Kaip pasakojo vienas Panevėžio rajono savivaldybės Upytės seniūnijos darbuotojų, formaliai Lukiškių kalėjime bausmes iki mirties atliekančių panevėžiečių banditų anuomet dažnai lankyta vila priklauso nužudytojo Tulpinių gaujos nario tėvui S. Raišeliui.
Nors Panevėžio rajono savivaldybė kratėsi Tulpinių dvaro, 2002-ųjų balandžio 11-ąją Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Artūro Urbelio, kartu su kriminalistais ištyrusio Tulpinių nusikaltimus, prašymu teismas savivaldybę įpareigojo šį turtą prižiūrėti ir niekam neleisti juo naudotis.
„2010-ųjų pavasarį vienintelio sargo etatą panaikinome, nes nebeišgalėjome tam skirti lėšų, todėl dabar kas nori, tas ten ir landžioja. Turtas naikinamas. Prieš pat didžiąją ekonomikos krizę 2008-ųjų rudenį vieni kiti verslininkai ir pavieniai asmenys telefonu skambino ir teiravosi galimybe įsigyti šį dvarą su sklypu, tačiau mes areštuoto turto negalėjome perleisti kitiems asmenims. Buvo ir tokių, kurie prieš aštuonerius devynerius metus siūlė vilą nupirkti net už 25 tūkst. JAV dolerių. Dabar tokių besidominčiųjų išvis nebepasitaiko“, – prasitarė vienas Upytės seniūnijoje dirbantis vyriškis.
Atsisveikindamas valdininkas prasitarė, kad miškelyje, nutolusiame daugiau nei tris kilometrus nuo Tulpinių dvaro, anuomet buvo užkasti gaujos lyderių ir jų parankinių rankomis nužudytų mažeikiškių Kiesų bei jų vairuotojo kūnai be galvų.
Trijulės galvų nerasta iki šiol.
2002–2010 metais šio objekto priežiūra Panevėžio rajono savivaldybei kainavo beveik 100 tūkst. litų.
