D. Trumpas šiuos komentarus, kuriuos vienas buvęs JAV ambasadorius NATO pasmerkė kaip „dovaną Putinui“, išsakė interviu televizijai „Fox News“. Prezidento buvo paklausta apie NATO sutarties 5-ąjį straipsnį dėl kolektyvinės gynybos, kuriame sakoma, kad vienos narės užpuolimas yra laikomas viso Aljanso užpuolimu.
„Kodėl mano sūnus turėtų vykti į Juodkalniją ginti jos nuo užpuolimo?“, – paklausė „Fox“ vedėjas Tuckeris Carlsonas.
D. Trumpas atsakė: „Suprantu, ką sakote. Aš keliu tą patį klausimą.“
„Juodkalnija yra mažytė šalis su labai stipriais žmonėmis ... Tai labai agresyvūs žmonės. Jie gali pasidaryti agresyvūs ir – sveikinimai, jūs jau Trečiajame pasauliniame kare“, – sakė prezidentas.
Buvusios Jugoslavijos respublika Juodkalnija, kurioje gyvena maždaug 630 tūkst. žmonių, į NATO įstojo pernai, tapdama 29-ąja Aljanso nare. Jos ginkluotąsias pajėgas sudaro tik maždaug 2 tūkst. kariškių.
Juodkalnijos premjeras Duško Markovičius sakė, kad D. Trumpo komentaro kontekstas buvo „ne NATO egzistencijos pateisinimas, o NATO finansavimas“.
„Jis atsakė į klausimą pasakydamas, jog Juodkalnijos žmonės yra drąsūs ir jis nenori, kad JAV piliečiai vyktų kovoti ir žūtų dėl kitų NATO valstybių narių“, – vėlai trečiadienį parlamentui Podgoricoje sakė D. Markovičius.
NATO sutarties 5-asis straipsnis kol kas buvo inicijuotas tik vieną kartą – tai padarė Amerika po 2001 metų rugsėjo 11-osios atakų, kurias jos teritorijoje įvykdė „al Qaeda“.
Praėjus beveik 17 metų NATO pajėgos vis dar veikia Afganistane, į kurį JAV vadovaujama invazija buvo surengta siekiant nubausti šalį už saugaus prieglobsčio suteikimą šiai teroristinei organizacijai.
„D. Trumpas sėja tolesnes abejones (dėl to), ar jo vadovaujamos JAV gintų mūsų sąjungininkes. Dar viena dovana Putinui“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Nicholas Burnsas, kuris JAV ambasadoriumi NATO dirbo po 2001 metų rugsėjo 11-osios atakų.
Įtakingas respublikonų senatorius Johnas McCainas, kuris D. Trumpo pirmadienio susitikimą Helsinkyje su V. Putinu pavadino „tragiška klaida“, sakė, kad D. Trumpas daro tiksliai tai, ko nori Rusijos lyderis.
"#Juodkalnijos žmonės drąsiai atlaikė #Putino Rusijos spaudimą ir priėmė demokratiją“, – tviteryje parašė J. McCainas.
„Senatas 97 balsais prieš du parėmė jos įstojimą į #NATO. Užsipuldamas Juodkalniją ir abejodamas mūsų įsipareigojimais NATO prezidentas daro kaip tik tai, ko nori Putinas“, – pridūrė jis.
Tačiau Valstybės departamento atstovė Heather Nauert suskubo pareikšti, kad D. Trumpas nedviprasmiškai remia NATO kolektyvinę gynybą.
„Baigiantis viršūnių susitikimui paskelbtoje deklaracijoje aiškiai sakoma, kad bet kokia ataka prieš vieną sąjungininkę būtų laikoma ataka prieš visas“, – žurnalistams sakė H. Nauert.
Juodkalnijos santykiai su Rusija pastaraisiais metais pablogėjo dėl šios Balkanų valstybės siekio įstoti į NATO. Šalis taip pat viliasi įstoti į Europos Sąjungą ir tai taip pat nepatinka V. Putinui, kuriam atrodo, kad Vakarai nuolat slenka Rusijos link.
Maskva buvo kaltinama kišimųsi į Juodkalnijos rinkimus, o nesėkmingą 2016 metų bandymą įvykdyti šioje šalyje perversmą, kaip įtariama, suplanavo prorusiškos jėgos.
JAV įsikūrusio ne pelno strateginių studijų centro „Council on Foreign Relations“ prezidentas Richardas Haassas (Ričardas Hasas) D. Trumpo pastabas pavadino „išskirtinėmis“.
„Prezidentas ne tik išduoda Juodkalniją – jis padaro sąlyginiu JAV įsipareigojimą NATO ir aiškiai išreiškia savo diskomfortą dėl 5-ojo straipsnio bei kolektyvinio saugumo, Aljanso kertinio akmens“, – „Twitter“ rašė R. Haassas.
Kadangi Juodkalnijos armija itin maža, sunku pasakyti, ką D. Trumpas turėjo omenyje, kai pavadino Juodkalnijos žmones „labai agresyviais“.
Pentagonas kol kas nepateikė jokių komentarų.
Kai kurie apžvalgininkai išjuokė D. Trumpo pareiškimą, esą Juodkalnija yra agresyvi, ir vėl ėmė platinti internete įrašą iš praėjusių metų NATO viršūnių susitikimo, kuriame JAV prezidentas per pozavimą nuotraukoms nustumia į šalį Juodkalnijos premjerą.
Dougas Bandow iš liberalią poziciją užimančio strateginių studijų centro „Cato Institute“ sakė, kad D. Trumpo komentarai, labiau tikėtina, atspindėjo jo pyktį NATO atžvilgiu, o ne kokį nors konkretų Rusijos susirūpinimą dėl Juodkalnijos.
D. Trumpas ne kartą užsipuolė NATO, kaltino jo nares nepakankamai finansuojant savo ginkluotąsias pajėgas ir pernelyg kliaujantis Amerika.
„Dėl to kyla tinkamas klausimas, ar NATO iš saugumo bloko nevirto tam tikru labdaros organu “, – AFP sakė D. Bandow.
„Ne visai suprantu mintį, kad juodkalniečiai yra labai agresyvūs ir kad jie su savo dviejų tūkstančių vyrų kariuomene galėtų pradėti Trečiąjį pasaulinį karą“, – pridūrė jis.
D. Bandow pažymėjo, kad Juodkalnija į NATO įstojo prezidentaujant D. Trumpui.
„Šis prezidentas pernai leido tam įvykti. Tad jeigu leidi tam įvykti, kodėl dėl to skundiesi?“ – sakė D. Bandow.
Johnas Hannah iš strateginių studijų centro „Foundation for Defense of Democracies“, buvęs viceprezidento Dicko Cheney patarėjas nacionalinio saugumo klausimais, pažymėjo, jog D. Trumpas NATO užsipuola todėl, kad mano ją esant blogiausia daugiašališkumo forma.
Mintis, kad tokia maža šalis kaip Juodkalnija „galėtų padaryti kažką, kas galėtų supykdyti ar nuliūdinti didelę kaimyninę valstybę, tokią kaip Rusija, ir automatiškai įtraukti Jungtines Valstijas į didelį karą, kertasi su visais Trumpo instinktais“, sakė J. Hannah.
„(D. Trumpo) vertinimu, tai nėra (politika) „Pirmiausia – Amerika“. Tai priešingas dalykas. Tai Amerikos mulkinimas“, – AFP sakė jis.
