nicholas burnsas

Neaiškios karo Afganistane perspektyvos ir naujo JAV prezidento pasirodymas bus pagrindiniai akcentai šį savaitgalį vyksiančiame prieš 60 metų sukurtos ir 28 šalis vienijančios Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) lyderių susitikime.

Rusijos pasiuntinys NATO Dmitrijus Rogozinas perspėjo Vakarus, kad Rusija gali panaudoti „brutalią karinę jėgą“, jei NATO peržengs savo įgaliojimus Kosove. Vašingtonas Kremliui jau pasiūlė atsiriboti nuo šių pareiškimų. Kaip rašo „RTT News“, penktadienį Briuselyje D. Rogozinas pareiškė, jog Rusija gali „pasikliauti brutalia karine jėga“ tam, kad pasaulyje įgytų pagarbą.

Jungtinės Valstijos pasirašė sutartį, pagal kurią teikia per ateinantį dešimtmetį Izraeliui 30 mlrd. dolerių dotaciją gynybai. Taip Vašingtonas sakosi stiprinantis regiono apsaugą prieš Iraną. Pasirašymo ceremonijoje Jeruzalėje JAV valstybės viceministras Nicholas Burnsas pasakė, kad JAV padės Izraeliui palaikyti karinį pranašumą priešininkų atžvilgiu, pradedant Iranu ir Sirija, baigiant jų įgaliotiniais Libano ir Palestinos teritorijose.

Rusija negalės pakeisti JAV planų dėl priešraketinės gynybos sistemos komponentų dislokavimo Lenkijoje, pareiškė JAV valstybės sekretorės pavaduotojas Nicholas Burnsas. Duodamas interviu prancūzų dienraščiui „Le Monde“, jis „nepagrįstais“ pavadino Maskvos nuogąstavimus dėl priešraketinės gynybos sistemos, nes 10 raketų perėmėjų dislokavimas esąs grynai gynybinio pobūdžio. Pasak jo, šis projektas negali būti pertvarkytas į puolamąjį. „Rusams reikėtų dar kartą patikrinti turimą informaciją.

Jungtinėms Valstijoms vis labiau spaudžiant Iraną dėl vykdomos branduolinės programos, šeštadienį viceprezidentas Dickas Cheney (Dikas Čeinis) neatmetė galimybės panaudoti jėgą, kad tik į Teherano rankas nepapultų branduolinių ginklų. Sustabdyti Irano užmačias dedamos bendros pastangos - JAV valstybės sekretorės pavaduotojas Nicholas Burnsas (Nikolas Bernsas) šeštadienį Londone ketina susitikti su Europos diplomatais.

Įtampa, kuri didėja tarp NATO sąjungininkų dėl skirtingų požiūrių į Irako problemą, kelia sudėtingus klausimus Lietuvos politikams. Šalies politikų ir politologų nuomone, Lietuva turėtų siekti sumažinti sąjungininkų nesutarimus, nes jie gali pakenkti šalies stojimui į NATO. "Mes turėtume daryti viską, kad ES ir JAV pozicijos artėtų, nes priešingu atveju tai grėstų NATO plėtros komplikacija", - BNS pirmadienį sakė Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas socialdemokratas Gediminas Kirkilas.

JAV pasiuntinys NATO pirmadienį (02.10) sakė, kad Prancūzijai, Vokietijai ir Belgijai blokavus planus padėti Turkijai gintis nuo irakiečių puolimo, kuris galimas karo su Iraku atveju, Aljansui gresia "pasitikėjimo krizė". "Tai labiausiai nevykęs trijų sąjungininkių sprendimas - neleisti NATO paremti teisėtus Turkijos gynybos poreikius", - žurnalistams sakė JAV ambasadorius Aljanse Nicholas Burnsas (Nikolas Bernsas). "Dėl jų veiksmų NATO gresia pasitikėjimo krizė", - sakė jis.

Jungtinės Valstijos trečiadienį oficialiai kreipėsi į NATO šalis, prašydamos jų pagalbos ir paramos karo prieš Iraką atveju, įskaitant karinę pagalbą apsaugant Turkiją nuo raketų ar oro atakų, pranešė NATO pareigūnai. Pasak pareigūnų, Vašingtonas pateikė prašymą dėl šešių rūšių pagalbos, tarp jų leidimo naudotis 19-os sąjunginikių oro erdve, uostais bei karinėmis bazėmis, nors tiesiogiai dalyvauti kariniuose veiksmuose Irake jos nėra prašomos.