Neaiškios karo Afganistane perspektyvos ir naujo JAV prezidento pasirodymas bus pagrindiniai akcentai šį savaitgalį vyksiančiame prieš 60 metų sukurtos ir 28 šalis vienijančios Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) lyderių susitikime.
Šiame Aljanso viršūnių susitikime, ko gera, daugiausiai dėmesio bus skiriama Afganistanui: praeitą savaitę JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) paskelbė atnaujintą karo šioje šalyje strategiją, pagal kurią tikimasi sulaukti didesnės sąjungininkų karinės ir civilinės pagalbos.
Prancūzijoje ir Vokietijoje vyksiančiame viršūnių susitikime B. Obama pirmą kartą galės tiesiogiai kreiptis į NATO šalių vyriausybių vadovus ir prašyti labiau prisidėti prie stringančių JAV pastangų įveikti talibus. Afganistano kampanija - pirmasis sausumos karas, kuriame Aljansas dalyvavo nuo savo įkūrimo 1949 metų balandį.
Į susitikimo darbotvarkę įtrauktas santykių su Rusija "perkrovimas", o šią savaitę Vašingtonas ir Maskva jau susitarė atnaujinti derybas dėl branduolinių arsenalų mažinimo.
Prancūzija bus pasveikinta grįžusi į NATO karines struktūras, kuriose nedalyvavo 43 metus. Taip pat ketinama aptarti NATO plėtros į Rytus perspektyvas, o šią savaitę Aljansas pasipildė dviem naujomis narėmis - Albanija ir Kroatija.
"Manau, šis viršūnių susitikimas bus labai svarbus", - sakė buvęs JAV ambasadorius prie NATO Nicholas Burnsas (Nikolas Bernsas) kuri iki praeitų metų pavasario užėmė trečią aukščiausią pagal rangą postą JAV valstybės departamente.
"Šis susitikimas suksis aplink porą plačių klausimų, iš kurių Afganistanas bus neabejotinai pats svarbiausias", - pridūrė jis.
Mažai tikėtina, kad šiame forume sąjungininkai sutiks reikšmingai sustiprinti Afganistane dislokuotas kovines pajėgas, tačiau tikriausiai entuziastingai pasveikins B. Obamos sprendimą sutelkti dėmesį į nekarinius padėties Afganistane stabilizavimo aspektus. NATO lyderiai taip pat tikriausiai vieningai pritars, kad šiai šaliai negalima leisti vėl tapti saugiu "al Qaeda" prieglobsčiu.
B. Obamos užsibrėžtus tikslus Afganistane tikriausiai padės įgyvendinti JAV sprendimas baigti karinę misiją Irake, mat daugelis Europos šalių, kurios nepritarė šiam karui, vengė atsiliepti į ankstesnio JAV prezidento George'o W. Busho administracijos raginimus siųsti daugiau karių.
NATO vadovaujamos Tarptautinių saugumo pagalbos pajėgos (TSPP) misiją Afganistane vykdo nuo 2003 metų, tačiau daugelis prie jos prisidėjusių šalių daugiausiai dėmesio skiria humanitariniams, o ne koviniams uždaviniams.
N. Burnsas, kuris šiuo metu yra Harvardo universiteto Kennedy (Kenedžio) administracijos mokyklos diplomatijos ir tarptautinės politikos profesorius, telefonu duotame interviu sakė, jog taip pat svarbus Prancūzijos visavertės narystės Aljanse atnaujinimas. Paryžius nuo 1966 metų nedalyvavo NATO karinėse struktūrose, tačiau pasiliko Aljanso politinėje vadovybėje.
Pasak N. Burnso, Prancūziją susigrąžinti "buvo labai svarbu".
"Dabar viena iš stipriausių NATO kariuomenių grįžo į patį Aljanso karinės struktūros centrą", pridūrė jis. Kita vertus, Prancūzija užsiminė neketinanti didinti savo karinio indėlio Afganistano kampanijoje.
Viršūnių susitikimas, kuriame bus minimos 60-osios Aljanso įkūrimo metinės, vyks Prancūzijos mieste Strasbūre ir kitapus Reino upės esančiame Vokietijos mieste Kėlyje.
Tačiau šiame renginyje bus ne vien džiaugiamasi šešis dešimtmečius vystomais transatlantinio saugumo ir politikos ryšiais: NATO lyderiams teks spręsti sunkius klausimus, kaip plėtoti santykius su Rusija, kuri Aljansą laiko šaltojo karo anachronizmu, taip pat kokį vaidmenį NATO turėtų atlikti pasaulio scenoje.
Tikimasi, kad viršūnių susitikime susirinkę lyderiai formaliai pradės kurti naują NATO "strateginę koncepciją" - iš esmės, apibrėžti Aljanso egzistavimo tikslą 21 šimtmetyje.
Karinio bloko koncepcija nebuvo atnaujinta nuo 1999 metų, nors po 2001 metų rugsėjo 11-osios atakų pasaulinė saugumo padėtis iš esmės pasikeitė.
Buvęs JAV gynybos sekretoriaus Roberto Gateso (Roberto Geitso) patarėjas NATO ir Europos klausimais Danielis Fata mano, jog B. Obamos administracija tikriausiai dar per trumpai dirba, kad šiame NATO viršūnių susitikime būtų galima išspręsti keblesnius klausimus.
"Tai turėtų būti vien gimtadienį šventė", - telefonu duotame interviu sakė D. Fata, kuris šiuo metu dirba Europos reikalų ekspertu tarptautinėje konsultacinėje firmoje "Cohen Group" .
Simboliška, kad NATO forumą šiemet organizuoja Prancūzija ir Vokietija: tokiu būdu pabrėžiamas buvusių priešininkių Antrajame pasauliniame kare susitaikymas ir jų bendradarbiavimas, nulėmęs Europos integraciją pokario metais.
NATO lyderiai ne vien pasveikins transatlantinio klubo naujausiomis narėmis tapusias Albaniją ir Kroatiją, bet ir mėgins išspręsti nesutarimus - kaip, kada ir ar reikia įtraukit į Aljansą postsovietines Ukrainą ir Gruziją.
Svarstant šiuos klausimus taip pat teks pagalvoti, ar toks žingsnis nesutrikdys NATO siekiui pagerinti santykius su Rusija.
Šie ryšiai buvo smarkiai atšalę po Rusijos invazijos į Gruziją praeitų metų rugpjūtį, tačiau kovo pradžioje NATO šalių užsienio reikalų ministrai apsisprendė atnaujinti santykius su Maskva, tačiau nepripažinti Rusijos "įtakos zonos".
Atnaujinti ryšius su Rusija taip pat trukdo smarkus Maskvos pasipriešinimas Vašingtono planams dislokuoti Lenkijoje ir Čekijoje priešraketinės gynybos (PRG) skydo elementus. Šį projektą aktyviai stūmė G. W. Busho administracija, tačiau jį daug atsargiau vertina B. Obama. Manoma, kad NATO viršūnių susitikime naujų su šia problema susijusių žingsnių nebus žengta.
Rusija ne mažiau įnirtingai priešinasi Ukrainos ir Gruzijos narystei NATO, nors JAV remia jų pastangas. Kai kurios NATO šalys vengia dėl šios problemos pyktis su Rusija, nes mano, kad demokratija Ukrainoje ir Gruzijoje gali būti sustiprinta pasiūlius šioms šalims ypatingą partnerystę su NATO, tačiau nesuteikiant joms visateisių narių statuso.
Mažai tikėtina, kad šiame viršūnių susitikime bus akcentuojami nesutarimai dėl Rusijos, Afganistano ir Aljanso vaidmens už Europos ribų, nes daugiausiai dėmesio bus skiriama 60 metų trukusiai vienybei paminėti.
"Jungtinėms Valstijoms dabar svarbu, kaip sąjungininkai gali mums padėti už Europos ribų", - mano buvęs JAV ambasadorius prie NATO Robertas Hunteris (Robertas Hanteris). Daugelis sąjungininkų, tarp jų Vokietija, pageidauja, kad NATO skirtų mažiau dėmesio misijoms už Aljanso ribų.
"Tokiu būdu, NATO ryškėja darbų pasidalijimas - JAV atlieka karines , o kiti - nekarines ir mokymo užduotis", - sakė R.Hunteris.
