„Per 20-30 metų pasikeitė ne tik statomi pastatai, jiems keliami reikalavimai, bet ir pats požiūris į pastatus, jų aplinką. Jei anksčiau statybos buvo šiek tiek primityvios, kai reikėjo pastatyti pastatą, kad jis nesugriūtų, tai šiandien siekiama racionaliai išnaudoti pastato konstrukcijas, pasiekti kuo didesnį energijos efektyvumą, – teigia A. Avulis. – Pastaraisiais metais pasaulyje vyrauja žaliųjų pastatų tendencijos – jie draugiški aplinkai, sukuria žmogui ypatingai palankias sąlygas darbui ir gyvenimui. Taip pat keliamas tikslas, kad namai būtų ne tik energiškai efektyvūs, bet pasyvūs, o ateityje jie turėtų gaminti daugiau energijos, nei sunaudos. Tai užtikrinti – statybos inžinieriaus darbas.“
Poreikis augs
Darbo biržos duomenimis, statybų inžinerijos ir statybų vadovų specialistų šiuo metu reikia ne tik didžiuosiuose, bet ir mažesniuose šalies miestuose. Šios specialybės patenka tarp paklausiausių. Pasak A. Avulio, statybos inžinierių, o ypač aukščiausio lygio statybos vadovų poreikis tikrai augs ir ateityje, nes šios srities specialistų poreikis jau dabar pastebimas ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje.
„Statybose reikia įvairaus lygio inžinierių. Vos tik atėjus į įmonę pradedama nuo statybos inžinieriaus pareigų. Įgijus patirties tampama statybų vadovais, projektų vadovais, o tada – techninės priežiūros vadovais. Kaip greitai kopiama karjeros laiptais – priklauso nuo kiekvieno darbuotojo asmeninių savybių, gebėjimų. Kaip ir kiekvienoje srityje, statybos inžinierių atlyginimai priklauso nuo rezultatų. Įprastai vos tik universitetą baigę studentai pradeda darbą nuo 600 Eur. Jeigu specialistas sugeba pasiekti gerų rezultatų, tai jo atlyginimas labai sparčiai auga bei pasiekia vidutinį – apie 1500 Eur. Aukščiausio lygo profesionalų atlyginimas siekia iki 3000 Eur“, – teigia A. Avulis.
Inovacijų pritaikymas
A. Avulio teigimu, sėkmingas ir profesionalus statybos inžinierius turi žinoti kaip funkcionuoja pastatas, kokios jame turi būti vandens tiekimo, nuotekų šalinimo, elektros tiekimo, šildymo, vėsinimo, ventiliacijos ir kitos inžinerinės sistemos. Jis turi suprasti pastato konstrukcijas, kokie yra pastato patikimumo, stiprumo principai. Taip pat svarbu sekti naujausias sektoriaus tendencijas pasaulyje ir kuo greičiau jas diegti Lietuvoje.
„Kadangi statybos srityje dirba daug mokslininkų, kurie siekia sukurti efektyvesnes medžiagas bei išnaudoti visą statybos sektoriaus potencialą – pokyčiai vyksta ypač sparčiai. Pastaraisiais metais buvo sukurta daug efektyvių šildymo, vėsinimo įrenginių. Šiuo metu madingi stikliniai pastatai, bet stiklas laidus ir šilumai, ir šalčiui. Todėl kuriamos naujos technologijos, kuriomis siekiama padaryti, kad stiklas taptų efektyvesnis ir išleistų mažiau šilumos iš pastato bei neįleistų šalčio.
Taip pat labai aktualu kaip apšildyti pastatą, kad naudojamos medžiagos nebūtų ypač masyvios ir nereikėtų ant fasado klijuoti 30 cm mineralinės vatos, o tą patį efektą būtų galima pasiekti su 3-5 cm naujai sukurtos medžiagos. Yra daug laboratorijų, kurios dirba šioje srityje ir bando tokias medžiagas sukurti, todėl tikiu, kad per artimiausius 4-5 metus pamatysime daug pokyčių, kuriems suvaldyti reikės greitai ir inovatyviai mąstančių protų“, – sako „Hanner“ vadovas.
