Pažeidimai paaiškėjo vykdant vartojimo kredito davėjų priežiūrą arba išnagrinėjus gautus klientų skundus, pranešė Lietuvos bankas. Bendrovių pavadinimai kol kas neskelbiami - jeigu sprendimai nebus apskųsti teismui, Lietuvos bankas jas atskleis praėjus 30 dienų po sprendimo priėmimo.
Patikrinus vienos greitųjų kreditų bendrovės 50 vartojimo kredito sutarčių ir 8 sutartis pagal gautus skundus, nustatyta, kad įmonė netinkamai vertino vartojimo kredito gavėjų mokumą. Ji šiam vertinimui naudojo tik klientų pateiktus duomenis apie jų gaunamas pajamas ir finansinius įsipareigojimus, nors informaciją iš duomenų bazių dažniausiai surinkdavo. Tvarių pajamų neturėjo 32 iš 50 (64 proc.) vartojimo kredito gavėjų.
Bendrovė taip pat neteisingai skaičiavo vartojimo kredito gavėjų įsipareigojimų ir tvarių pajamų santykį, todėl jis viršijo teisės aktuose įtvirtintą 40 proc. ribą ir kai kuriais atvejais siekė 108 procentus.
Analogiški pažeidimai nustatyti tiriant gautus skundus. Pavyzdžiui, bendrovė gyventojui, nurodžiusiam, kad jis uždirba 2,4 tūkst. eurų per mėnesį ir neturi finansinių įsipareigojimų, suteikė 500 eurų kreditą, nors pagal duomenų bazes asmuo jau keletą mėnesių neturėjo pajamų, o jo įsipareigojimai per mėnesį siekė 409 eurus. Šiai įmonei skirtos dvi baudos.
Patikrinus kitos greitųjų kreditų bendrovės 50 vartojimo kredito sutarčių ir 2 sutartis pagal gautus skundus, nustatyta, kad įmonė informaciją apie klientų pajamas duomenų bazėse tikrino, tačiau kai kuriais atvejais tai atliko ne prieš sudarydama vartojimo kredito sutartį, o vėliau. Be to, įmonė nerinko informacijos iš išorinių duomenų bazių apie klientų turimus įsipareigojimus kitoms finansų įstaigoms, o mokumui vertinti naudojo tik asmenų pateiktus duomenis. Šiai įmonei taip pat skirtos dvi baudos.
Trečioji greitųjų kreditų bendrovė netinkamai vertino klientų mokumą. Patikrinus 50 vartojimo kredito sutarčių, paaiškėjo, kad 18 proc. atvejų ji nerinko klientų sutuoktinių pajamas patvirtinančių dokumentų arba kitų įrodymų, o naudojo paraiškose nurodytus duomenis. Be to, kas dešimtu atveju, vertindama klientų įsipareigojimus finansų įstaigoms, rėmėsi mažesniu dydžiu, nurodytu duomenų bazėse, nors klientai buvo nurodę didesnius įsipareigojimų dydžius.
Taip pat 18 proc. atvejų įmonė nesilaikė vadinamosios 40 proc. taisyklės, pagal kurią vidutinės vartojimo kredito gavėjo įmokos dydis pagal visus turimus asmens įsipareigojimus finansų įstaigoms turi sudaryti ne daugiau kaip 40 proc. vartojimo kredito gavėjo tvarių pajamų.
Viena iš trijų bendrovių jau pateikė įrodymus, kad visi trūkumai ištaisyti atsižvelgiant į Lietuvos banko reikalavimus. Kita bendrovė tai pažadėjo padaryti artimiausiu metu.
Lietuvos bankas 2012 metais perėmė vartojimo kredito rinkos priežiūrą ir iki šiol išnagrinėjo 67 Vartojimo kredito įstatymo pažeidimų atvejus pagal gautus pareiškėjų skundus arba savo iniciatyva. Iš jų 60 atvejų (90 proc.) skirtos poveikio priemonės. Vartojimo kredito davėjams skirtos 34 baudos, jų suma viršija 223 tūkst. eurų.
