„Nevykdėme rungtynių plano – nesustabdėme varžovų greitų atakų ir sunkiai dirbome dėl atkovotų kamuolių. Gal tą meškos paslaugą padarė tos dvi pergalės prieš sąlyginai stipresnius varžovus „Neptūną“ ir „Vytautą“, - tv3.lt kalbėjo „Nevėžio“ strategas P. Juodis.
– Ar jau apsipratote su Kėdainiais ir „Nevėžiu“? - paklausiau P. Juodį.
– Taip. Pakankamai laiko praėjo. Tų Kėdainių nelabai ir tenka pamatyti, salė – namai.
– Ar sunku buvo grįžti į Lietuvą? Koks jums atsivėrė LKL lygos vaizdas grįžus iš darbų užsienyje?
– Nuo lietuviško krepšinio neatitrūkau – stebėdavau rungtynes per internetą, kaip komandos komplektuojasi, žaidžia. Matosi, kad ypač šįmet LKL sustiprėjęs, daug pajėgių komandų. Vien faktas, kad septynios ekipos žais įvairiuose Europos turnyruose – rodiklis, kad einama gera linkme. Šis čempionatas bus itin nenuspėjamas, nes daug pajėgių komandų ir nė vienos negali nuvertinti.
– Jūsų patirtis užsienyje (dirbo Kijevo „Budivelnyk“ trenerio asistentu, Medinos „Ohud“ vyriausiuoju treneriu) – ką iš ten atsivežėte, o gal ir pritaikėte?
– Teko paragauti aukščiausio lygio krepšinio Ukrainoje – žaidėme Eurolygoje ir Europos taurėje. Kažkiek žaidimo filosofija keičiasi. Stengiuosi iš kitų trenerių ar kitų šalių pasiimti, kas man naudinga. Kaip kempinė, geriu, ką reikia, o ko nereikia, atmetu. Mėginu pritaikyti savo krepšinio sistemoje. Lietuvos krepšinio lyga pasižymi protingumu, žaidimo analize tarp trenerių ir žaidėjų. Tai pagrindinis skirtumas nuo užsienio šalių. Lietuviai tuo ir garsėjo – nesame fiziškai superatletai, svarbiausia – protingas žaidimas.
– Kokio žaidimo šalininkas esate ir ką skiepijate Kėdainių „Nevėžio“ ekipoje?
– Esu šalininkas protingo ir greito žaidimo puolime bei juodo darbo gynyboje.
– Kėdainių klubas turėjo finansinių bėdų šleifą ir autsaiderio etiketę. Kaip sekasi tuos stereotipus laužyti ir kurti kažką nauja?
– Prieš sutinkant stoti prie komandos vairo, klubo valdyba užtikrino, kad autsaiderių ir skolininkų šleifas yra praeitis. Kol kas viskas vykdoma ir džiaugiuosi klubo valdybos darbu ir požiūriu. Nesame šiandien turtingiausias klubas – labiau apatinėje dalyje. Stengiamės „išlaužti“ maksimumą.
– Kokius uždavinius keliate šį sezoną?
– Apie komandos tikslus nemėgstu kalbėti. Mano pažadas buvo, kad kovosime, nebus niekam lengva ir neatiduosime lengvai pergalių. Tai ir vyksta kol kas. Klubo valdybos noras yra patekti į atkrintamąsias varžybas. To plano ir laikomės.
– Turite įdomių žaidėjų rinkinį. Ką galėtumėt išskirti?
– Niekuomet stengiausi neišskirti vieno žaidėjo, man svarbiausia komandos darinys. Komplektuojant komandą atsirado kroatas, serbas, amerikietis. Gal buvo kiek neramu, kaip tas internacionalas klijuosis. Tačiau pavyko sulipdyti pakankamai darnų kolektyvą, bet žaidimo pojūčio, savitarpio supratimo kai kada trūksta. Dar tik čempionato pradžia.
– Lyderio poziciją užėmė Justas Sinica. Kiek šis žaidėjas duoda komandai?
– Neslėpsiu, pagrindinė priežastis, kodėl pasikvietėme Justą, tai jo patirtis. Priešsezoninėse rungtynėse didžiausia spraga buvo chaotiškumas žaidime. Su Justo atėjimu atsirado solidumo ir ramybės. Propaguojame greitą puolimą, bet reikia gerų sprendimų ir protingo kamuolio palaikymo. Mano darbas sukurti Justui sąlygas išmesti kamuolį – jis geras snaiperis.
J. Sinica: taiklumas ateina iš vidaus
31 metų 203 cm ūgio Justas Sinica per penkias rungtynes vidutiniškai pelnė po 16 taškų ir rikiuojasi ketvirtas pagal rezultatyvumą lygoje. Pagal tritaškių taiklumą jis antras po Justo Tamulio iš „Pieno žvaigždžių“ – atakuoja krepšį 53,33 proc. taiklumu. Taiklus jo tritaškis paskutinėmis rungtynių sekundėmis nubraukė visas „Neptūno“ viltis į pergalę ir tapo gražiausiu savaitės epizodu.
„Kažkiek visada tikiesi, kad leis žaisti, įmesti taškų, norisi, kad komandai būtų gerai. Kėdainiuose esu vyriausias, daugiausiai patirties, dėl to ir nori, kad pagelbėčiau“, - pasakojo 13-ą sezoną LKL lygoje žaidžiantis snaiperis.
Praėjusius metus Ispanijos antrosios lygos komandos „San Pablo Inmobiliaria“ marškinėlius vilkėjęs gynėjas tikina, kad LKL tapo dar įdomesnė: „Kuo toliau, tuo įdomiau – daugiau komandų konkuruoja. Anksčiau būdavo „Žalgiris“ ir „Lietuvos rytas“, po to „Šiauliai“. Dabar galima su visomis jomis konkuruoti. Ir mums įdomiau žaisti ir žiūrovams stebėti tas kovas.“
Pasisemti daugiau patirties svetur Justui nelabai pavyko. „Ispanų žaidimas – bėgi ir meti. Lietuvoje žaidžiamas protingesnis krepšinis. Man pačiam lietuviškas arčiau, čia reikia pagalvoti“, - įspūdžiais dalijosi krepšininkas.
J. Sinica prisiminė, kad prieš išvykstant į Lietuvą Ispanijoje pateko į nemalonią situaciją – automobilio avariją. „Nuotraukoje baisiai atrodė. Sankryžoje moteris nepaisė „stop“ ženklo ir iš šalutinio kelio iššoko prieš mus. Į šoną davėme, stūmėme, ji į bortą atsirėmė ir gražiai apvirto. Visi sveiki likome, net įbrėžimo nebuvo. Geros mašinos reiškia buvo“, - su šypsena prisiminė gynėjas.
Savo rezultatyvumo jis nelinkęs sureikšminti: „Jeigu neklystu 2007 metais buvau tarp rezultatyviausių lygoje – kai žaidžiau dar Vilniaus „Sakaluose“. Aišku, norisi, kad pergalių būtų daugiau ir komanda aukščiau kiltų.“
Kaip J. Sinicai pavyksta išlaikyti tokį pavydėtiną taiklumą nuo trijų taškų linijos? „Čia kaip vieną kartą su dviračiu išmoksti – jei turi, tai turi. Vienas turi greitį, kitas metimą, trečias – šuolį. Meti – jauti tą atstumą. Reikia dirbti, bet daugiau ši savybė įgimta. Tai tarsi pojūtis – gali mesti kaip nori, bet kai viskas iš vidaus, tai pataikai“, - pasakojo jis.
Kėdainių komandos komplektacija lyderis patenkintas: „Nesame taktiškai gudrūs, tik reikia greitai žaisti ir pelnyti lengvus taškus. Stengsimės, o kaip gausis, pamatysime pavasarį.”
Kitas rungtynes „Nevėžis“ (dvi pergalės ir trys pralaimėjimai) žais spalio 8 dieną namie su Utenos „Juventus“ komanda.
