Tremtiniai ir politiniai kaliniai prašo daugiau lėšų laisvės kovų atminimo įamžinimui

Šie reikalavimai Seimui ir Vyriausybei iškelti šeštadienį vykusiame Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir laisvės kovų dalyvių sąskrydyje.

Kaip BNS sakė Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) vadovas Gvidas Rutkauskas, renginyje priimtos dvi rezoliucijos. Vienoje jų prašoma jau 2015 metų biudžete rasti lėšų rezistencijos kovas ir tremtį įamžinantiems muziejams, atkurtoms partizanų slėptuvėms, prašoma pinigų ir kino filmo apie partizanus ir tremtinius kūrimui.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Žydų gelbėtojai prilyginti Laisvės kovų dalyviams

Tremtiniai ir politiniai kaliniai tai pat norėtų, kad kitąmet biudžete valstybė rastų pinigų Lukiškių aikštės sutvarkymui ir paminklo čia įrengimui, taip pat paminklo Dainavos apygardos partizanams Alytaus mieste statyboms, skirti visoms Lietuvos mokykloms finansavimą „atsakingam tautinių patriotinų programų vykdymui ir plačiai rezultatų sklaidai“.

„Turiu omeny 18 valandų pilietinio ugdymo pamokas, kurios vyksta atsainiai, o kai kur visai nevyksta: mokytojai neparuošti, egzaminuose tie dalykai neatsispindi“, - sakė jis.

Taip pat rezoliucijoje prašoma priimti teisės aktus, kurie esą leistų pašalinti sovietmečių atsiradusius esą nekorektiškus užrašus ant paminklų „stribams ir čekistams“.

„Jokiu būdu negalima judinti rusų karių kapinių - tai yra šventa, daugelis nežinojo, kur eina. Bet užrašai dažnai yra nekorektiški, jie kai kur vadinami „išvaduotojais“ ir panašiai“, - sakė G.Rutkauskas.

Rezoliucijoje taip pat prašoma kompensuoti krizės metu sumažintas nukentėjusių asmenų ir laisvės kovų dalyvių pensijas, pradėti senatvės pensijų kompensavimą jiems.

Sąskrydžio dalyviai taip pat priėmė Ukrainą remiantį bei Rusijos agresiją smerkiantį dokumentą, kuriuo išreiškia užuojautą žuvusiųjų Maidano kovotojų, taip pat nuo Rusijos remiamų agresorių kritusių ukrainiečių karių artimiesiems. Išreiškiama parama Ukrainos „nepriklausomybei ir teritoriniam vientisumui“.

„Manome, kad tokie Rusijos veiksmai kelia realią grėsmę ne tik Ukrainos, bet ir Baltijos bei kitų kaimyninių šalių, net ir ES bei NATO valstybių saugumui ir Europos stabilumui“, - rašoma rezoliucijoje.

Kaip teigė G.Rutkauskas, renginyje iš viso dalyvavo apie 5000 žmonių, nors tikėtasi bent 7000 - daugelis esą pabūgo didelių karščių.