LRT.lt
Seimas plenariniame posėdyje priėmė Pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatymo pataisas, kuriomis žydų gelbėtojai holokausto metu prilyginti Laisvės kovų dalyviams. Už teisės akto pakeitimus balsavo 72 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 1 parlamentaras, skelbiama pranešime spaudai.
Vyriausybės išvadoje pažymima, kad žydų gelbėtojams pripažinus laisvės kovų dalyvio teisinį statusą, vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo nuostatomis, Lietuvos Respublikos pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinėms pensijoms mokėti kasmet papildomai prireiks po 860 tūkst. litų, o žuvusiems žydų gelbėtojams pripažinus laisvės kovų dalyvio teisinį statusą – jų šeimos nariai įgis teisę gauti vienkartines pašalpas pagal Valstybės paramos žuvusių pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvių šeimoms įstatymą. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro preliminariais duomenimis, 65 asmenys buvo nužudyti ar žuvo gelbėdami žydus holokausto metu, taigi jų šeimos narių vienkartinėms pašalpoms mokėti prireiks apie 1 mln. litų valstybės biudžeto lėšų. Seimo priimtos įstatymo pataisos įsigalios 2014 m. liepos 1 d.
Pasak pranešimo spaudai, šiuo metu įstatyme įtvirtinta, kad Laisvės kovų dalyviai yra neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai: partizanų ryšininkai ir rėmėjai; 1940–1990 m. veikusių ir siekusių atkurti Lietuvos nepriklausomybę pogrindinių organizacijų nariai, pogrindžio spaudos leidėjai, bendradarbiai ir platintojai; taip pat pasipriešinimo akcijų dalyviai ir asmenys, kitokiais būdais ar veiksmais dalyvavę kovoje už Lietuvos nepriklausomybę.
Laisvės kovų dalyviams prilygintais asmenimis pripažįstami: Lietuvos Respublikos atsargos karininkai, buvę vidaus reikalų sistemos pareigūnai, sukarintų organizacijų nariai, taip pat valstybės civilinių įstaigų pareigūnai ir tarnautojai, mokslo ir kultūros veikėjai, visuomeninių ir politinių organizacijų nariai bei kiti Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie iki 1940 m. birželio 15 d. veikė stiprindami Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką ir dėl šios veiklos pirmosios sovietų (1940–1941 m.) okupacijos metu buvo suimti, įkalinti ar nuteisti mirties bausme ir mirties bausmė įvykdyta arba buvo nužudyti, žuvo, mirė įkalinimo metu; asmenys, kurie organizavo ar dalyvavo GULAG’o politinių kalinių masiniuose streikuose ir streikų malšinimo metu žuvo arba po numalšinimo buvo nuteisti papildoma bausme ar perkelti į uždaruosius kalėjimus ar kitus ypatinguosius lagerius.
Pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatymas apibrėžia pasipriešinimo nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos okupaciniams režimams dalyvių – karių savanorių ir laisvės kovų dalyvių bei jiems prilygintų asmenų – kategorijų sąvokas ir nustato pagrindinius pasipriešinimo dalyvių teisinio statuso pripažinimo kriterijus, rašoma pranešime spaudai.
