Būsimos išsiplėtusios Europos Sąjungos (ES) lyderiai trečiadienį Atėnuose pasirašys istorinę sutartį dėl dešimties naujų narių priėmimo į išsiplėtusią demokratinių Europos valstybių bendriją, o šio renginio metu saugumu rūpinsis beprecedentės policijos pajėgos.
Šimtas dvidešimt pareigūnų iš 41-os šalies, įskaitant didelį būrį Europos valstybių ir vyriausybių vadovų, prie kurių prisijungs ir Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Kofi Annanas (Kofis Ananas), dalyvaus sutarties pasirašymo ceremonijoje Akropolio papėdėje, kur VI amžiuje prieš mūsų erą užgimė svarbiausios šiuolaikinės demokratijos idėjos.
Iškilminga ceremonija vyks archeologiniame Atėnų rajone esančioje Atalo stojoje. Šią stačiakampę galeriją su kolonada maždaug 150 metų prieš mūsų erą Atėnams padovanojo Pergamo karalius Atalas II, kuris savo vestuvių proga norėjo atsidėkoti miestui už čia baigtus mokslus.
Dviejų aukštų pastate antikiniais laikais buvo prekyvietė, kur laiką leisdavo pasiturintys atėniečiai.
Atalo stoją, kuri buvo sudeginta trečiame amžiuje, XIX amžiuje rado kasinėjimus Akropolio papėdėje vykdę archeologai. 1953-1956 metais ji buvo atstatyta Amerikos archeologų draugijos lėšomis ir joje įsikūrė Agoros radinių muziejus bei Amerikos klasikinių studijų mokykla.
Garbingų užsienio svečių saugumu rūpinsis Graikijos sostinėje sutelktos daugiau nei 100 000 policininkų pajėgos, du kartus didesnės, nei buvo dislokuotos per popiežiaus Jono Pauliaus II vizitą į Atėnus prieš dvejus metus.
Visi keliai į Graikijos sostinės centrą bus griežtai kontroliuojami, nes manoma, kad čia gali vykti daugiatūkstantinės karo priešininkų demonstracijos. Pagrindiniais galimų protesto akcijų "taikiniais" bus Britanijos ministras pirmininkas Tony Blairas (Tonis Bleras), Ispanijos vyriausybės vadovas Jose Maria Aznaras (Chosė Marija Asnaras) bei jo kolega iš Italijos Silvio Berlusconi (Silvijus Berluskonis), tvirtai rėmę karinius veiksmus Irake. Antiglobalistų ir kairiųjų grupuotės sakė, kad jie "nepageidaujami" Graikijos sostinėje.
Dėl vietos ir laiko stokos, taip pat būtinybės imtis maksimalių saugumo priemonių, buvo parengtos griežtos sutarties pasirašymo ceremonijos taisyklės. Kiekvienai iš 25-ių dabartinių ir būsimų ES valstybių narių atstovaus po penkis pareigūnus. Tik Prancūzijai padaryta išimtis ir jai leista deleguoti šešis atstovus. Visų delegacijų vadovai savo gimtąja kalba kreipsis į ceremonijos dalyvius, tačiau šis kreipimasis neturi trukti ilgiau trijų minučių.
Nušviesti istorinio plėtros susitikimo į Atėnus suplūdo daugiau nei 2 500 žurnalistų, tačiau praktiškai nė vienas jų negalės asmeniškai dalyvauti pasirašymo ceremonijoje. Tik Graikijos valstybinės televizijos operatoriams ir būriui fotografų bus leista stebėti šį iškilmingą reginį.
"Pavasariu" vadinamos klasikinės freskos fone sutartį pasirašys po du atstovus iš kiekvienos šalies.
Ceremoniją pradės šiuo metu ES pirmininkaujančios Graikijos ministras pirmininkas Kostas Simitis (Costas Simitis), o ją užbaigs Europos Komisijos prezidentas Romano Prodi (Romanas Prodis). Pasibaigus ceremonijai, bus padaryta 25-ių valstybių narių prezidentų ir vyriausybių vadovų bendra nuotrauka.
Likus kelioms valandoms iki vidurdienio, kai bus pasirašyta sutartis, įvyks 15-os dabartinių ES šalių narių lyderių susitikimas, kuriame buvęs Prancūzijos prezidentas Valery Giscard'as D'Estaing'as (Valeri Žiskaras Destenas), vadovaujantis 105 narių Konventui dėl Europos ateities, informuos juos apie šiame forume vykstančius svarstymus dėl ES konstitucijos.
Per JT generalinio sekretoriaus K.Annano derybas su Atėnuose susirinkusiais Europos šalių vadovais pagrindinis dėmesys bus skiriamas Jungtinių Tautų vaidmeniui Irako atstatymo procese. K.Annanas atšaukė vizitus į Didžiąją Britaniją, Vokietiją, Prancūziją ir Rusiją, kad galėtų dalyvauti Atėnų susitikime, kuriame jis tikisi išgirsti, kokio vaidmens Jungtinėms Tautoms Irake norėtų Europa.
Ketvirtadienį ryte rengiamos Europos konferencijos metu susitiks visų dabartinių ES šalių ir į jų draugiją priimtų naujųjų narių atstovai, prie kurių prisijungs ir Rusijos užsienio reikalų ministras Igoris Ivanovas.
Be Bulgarijos, Rumunijos ir Turkijos, oficialių šalių kandidačių, kurios tikisi prisijungti prie ES per kitą plėtros etapą šio dešimtmečio pabaigoje, Atėnuose taip pat dalyvaus šių valstybių atstovai: Albanijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Kroatijos, Islandijos, Makedonijos, Moldovos, Lichtenšteino, Norvegijos, Serbijos ir Juodkalnijos, Šveicarijos ir Ukrainos.
2004 metais naujosiomis ES narėmis taps: Lietuva, Latvija, Estija, Kipras, Čekija, Malta, Lenkija, Vengrija, Slovakija, Slovėnija. Didžiausia jų yra 39 mln. gyventojų turinti Lenkija, o mažiausia - Maltos sala, kur gyvena šimtą kartų mažiau žmonių ES gretas papildžius dešimčiai naujų narių, jos teritorija 2004 metais padidės 23 proc. - iki 3,93 mln. kvadratinių kilometrų, gyventojų skaičius pasieks 453,5 mln., o oficialių kalbų skaičius išaugs nuo 11 iki 20.
AFP-"Reuters"-BNS
