Traumų prevencija žiemą: ką būtina žinoti kiekvienam?

Kaip išvengti žiemos traumų?

Pateikiame Jums dešimt paprastų, tačiau naudingų patarimų, padėsiančių apsisaugoti nuo skausmingų griuvimų žiemos metu:

• Visuomet domėkitės orų prognozėmis ir stebėkite oro sąlygas lauke. Jei po lietaus staigiai nukrito lauko temperatūra arba jei apledėjusius paviršius padengė sniegas, geriausia niekur neiti ir likti namuose. Tai pati geriausia griuvimų prevencija. Jei išeiti būtina, daugiau patarimų rasite apačioje;
• Nuo griuvimų gerai saugo specialūs avalynės apkaustai. Jie gana populiarūs šiaurės šalyse, tačiau vis didesnį populiarumą įgauna ir Lietuvoje. Tokie avalynės apkaustai didina pėdų/ batų sukibimą su slidžiais paviršiais ir mažina griuvimų dažnį;
• Svarbu judėti mažais žingsneliais ir nedaryti staigių judesių – tokia judėjimo taisyklė senyviems žmonėms, kuriems griuvimų rizika daug didesnė, turėtų būti taikoma ir judant namuose;
• Jei lauke slidu, o išeiti būtina, tuomet geriausia tai padaryti anksčiau ir pasilikti daugiau laiko kelionei, kad nereikėtų skubėti, nes būtent skubantys žmonės dažniausiai visai netikėtai paslysta;
• Eiti reikia lėtai ir šiek tiek palinkus į priekį;
• Svarbu eiti nuvalytais ir nubarstytais takais, rinktis kuo trumpesnį kelią. Vis dėlto jei saugiam vaikščiojimui paruoštas tik ilgesnis kelias, tuomet jau geriau eiti tuo ilgesniu keliu ir vengti apsnigtų ir nevalytų takelių. Kartais saugiau judėti šalia takelių, apsnigtu paviršiumi, tačiau prieš einant būtina pasitikrinti, ar apsnigta danga yra tinkama saugiam judėjimui;
• Lipant laiptais svarbu laikytis už turėklų. Jei laiptai nevalyti, prieš lipant jais būtina atsargiai patikrinti slidumą. Lipant žemyn taip pat būtinas ypatingas atidumas, nes būtent ant laiptų nutinka daugiausiai nelaimingų atsitikimų, kurie gali būti itin pavojingi;
• Šaltajam metui svarbu rinktis specialią avalynę neslidžiu padų paviršiumi;
• Įeinant ir išeinant iš pastatų būtinas ypatingas atidumas, nes tai vietos, kuriose dėl temperatūrų skirtumų griūvama dažniausiai;
• Senyvo amžiaus asmenims rekomenduojama naudoti specialias lazdeles su spygliais ar stabilumo suteikiančias vaikštynes, tačiau, kaip ir minėta prieš tai, jei eiti iš namų nebūtina, tuomet geriau ir neiti. Senyvi asmenys ne tik griūva dažniau, bet jų kaulai trapesni, o pažeisti audiniai gyja sunkiau ir lėčiau.

Kaip sau padėti patyrus nedidelę minkštųjų audinių traumą? 

Sumuštą vietą pirmąją – antrąją paras po patirtos traumos rekomenduojama šaldyti, nes šaltis:

• Mažina patinimą;
• Lengvina skausmą;
• Stabdo uždegiminius procesus.

Patinimą mažina ir pažeistos vietos kompresija elastiniu tvarsčiu, o praėjus trims – keturioms paroms po traumos pažeistą vietą galima šildyti, tačiau tai jau gali būti nebebūtina. 

Skausmą ir uždegimą veiksmingai malšina nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, kurių vaistinėje galima įsigyti be recepto. Dolmen skirtas skausmui malšinti, priklausantis vadinamųjų nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU) grupei. Jis vartojamas trumpalaikiam simptominiam lengvo ir vidutinio stiprumo ūminiam skausmui, tokiam kaip raumenų ar sąnarių skausmui, skausmingų mėnesinių (dismenorėjos), dantų skausmui malšinti. Šis vaistas skirtas suaugusiems pacientams. Dėl vaisto vartojimo būtinai pasitarkite su gydytoju arba vaistininku, nes netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti sveikatai.

Kada dėl patirtos traumos kreiptis į gydytoją?

Dauguma minkštųjų audinių sumušimų nėra sunkūs ir paprastai skausmas bei uždegimas praeina per kelias dienas. Tačiau jei po kelių parų nuo patirtos traumos toks skausmas nepraeina, o net stiprėja, tai jau gali kelti nerimą. Jei kartu pasireiškia tinimas, judėjimo funkcijos sutrikimas, karščiavimas, tuomet į gydytoją kreiptis būtina ir geriausia tai daryti nedelsiant.