„Mes turime atsižvelgti į ES praktiką kur iš tikrųjų kitu būdu, tai yra apmokestindama senus automobilius, neskatina jų naudoti. Nes jeigu mes skatinsim pirkti tik naujus, tai nereiškia, kad mes labai greit išstumsime senus – jų vis tiek bus labai daug kelyje“, – taip neseniai svarstė premjeras Gediminas Kirkilas.
Ne pirmą kartą tenka stebėti, kai mūsų aukštieji pareigūnai bet kuria pasitaikiusia proga „eksploatuoja“ teiginį apie ES praktiką ir panašiai. Šįsyk Vyriausybė svarsto galimybę įvesti papildomą mokestį seniems automobiliams, tokiu būdu tikėdama sumažinsianti jų skaičių mūsų keliuose. Niekas turbūt nesiginčytų, kad naujas automobilis visuomet bus geresnis, patikimesnis ir veikiausiai saugesnis už seną. Visi pripažins, kad pagal naujų automobilių pardavimą mūsų amžinieji konkurentai estai mus ir čia pralenkė.
Keistai atrodo kitkas – mūsų aukštųjų politikų nesusigaudymas mūsų gyvenimo realijose. Tegu premjeras parodo nors vieną senu automobiliu važinėjantį pilietį, kuris nenorėtų ar nesvajotų persėsti prie naujesnio automobilio vairo.
Beveik originalu, kad šįsyk lobistinis naujų automobilių verslo banginių žygis prasidėjo nuo kito galo. Logiška, nes jei būtų siūlomos mokestinės lengvatos naujiems automobiliams, per daug akivaizdžiai išlystų šio verslo intereso ausys, todėl susirūpinta, kaip apmokestinti senas mašinas, kad žmonės imtų pirkti naujas. Kas nutiko? Ar visiems tai siūlantiems (taip pat ir premjerui) taip stipriai atmintis sušlubavo, kad jie pamiršo kur gyvenantys ar tiesiog nuo karštos saulės prarado realybės jausmą? Ar jie pamiršo kokį darbo užmokestį gauna Lietuvos piliečiai? Kokiu būdu jie įsivaizduoja mūsų piliečius įperkant naujus automobilius, jei didelė dalis jų net eilinę buitinę techniką perka išsimokėtinai. Ar socialdemokratų lyderiu įvardijamas premjeras domėjosi, kokią Lietuvos ekonomikos dalį sudaro prekybos naudotais automobiliais verslas ir kokia plati infrastruktūra (dalių tiekimas, autoservisų ir kitos paslaugos) yra susijusi su šiuo verslu (smulkiuoju ir vidutiniu), ir kiek žmonių šiame ekonomikos sektoriuje yra sau susikūrę darbo vietas?
Šioje situacijoje įžvelgiu chronišką blogybę. Lietuvoje jau tapo norma, priimant sprendimus per daug sau smegeninės nevarginti prognozėmis, galimo poveikio analize, strategija ir panašiomis nesąmonėmis. Kam to reikia, kai premjerą supa savi žmonės, koks nors medžiotojų būrelis ar pypkokių klubas, laiku pakuždantys reikiamą ir tam tikrai grupei asmenų naudingą sprendimą. Ką ten smulkintis dėl kažkokių automobilių, jei tokiu pat būdu buvo priimami strateginiai sprendimai energetikos srityje. Kalbama, kad neatlyginamas premjero patarėjas buvęs ralistas ir auto-verslininkas Stasys Brundza ir šnipštelėjo premjerui atsisakyti idėjos suteikti mokestines lengvatas perkant naujus automobilius. Jei taip išties ir buvo, logiškai tai paaiškinti būtų sunku.
Logikos siūlymuose apmokestinti senesnius automobilius būtų įmanoma rasti tik tuomet, jei kas išsamiai ištirtų, kiek iš tikro autoįvykių nutinka dėl automobilių techninių priežasčių, o kiek - dėl vairuotojų kaltės: neatidumo, neatsakingumo ir paprasčiausio bukumo. Stebint eismo įvykių suvestines, beveik neteko girdėti, kad ekspertai avarijos priežastimi įvardintų automobilio techninį gedimą. Dažniausiai automobiliai daužomi ir žmonės žūsta dėl pačių žmonių (šiapus ir anapus vairo) kaltės. Deja, tikėtina, kad persėdę ant naujesnių žirgų, lietuvaičiai vairavimo kultūros daugiau nepasisems. O tie, kurie sėsti į naują automobilį negalės sau leisti, o senąjį valdžia apmokestins, bet važiuoti vis viena reikės, galbūt spjaus, susimes skudurus ir išmaus paskui pusę milijono jau išmovusių į ten, kur dirbantis žmogus gali sau leisti nusipirkti padorų automobilį, kur nauji automobiliai nėra tokie brangūs kaip Lietuvoje (nekalbu apie Rusiją), pagaliau į ten, kur, nors ir nėra socialdemokrato premjero, tačiau smulkaus ir vidutinio verslo niekas taip nedusina. Išmaus į ten, kur paprasčiausiai įsiklausoma į eilinio žmogaus balsą.
Lai išvažiuoja tie paskutiniai smulkieji ir vidutiniai, liks tuomet stambieji ir ...nauji automobiliai. Beje, mokesčių į Lietuvos biudžetą anie išvažiavę jau nemokės.
Taigi, kaip priversti (o gal paskatinti) lietuvius persėsti į naujus automobilius? Paieškokite atsakymo, nors jis, manau, jau aiškus.
Tomas Bakučionis yra Lietuvos socialdemokratų sąjungos valdybos narys
