Tie, kurie mano, kad naująja Pietų Osetija taps Krymas, ignoruoja egzistuojančius skirtumus ir labiau tikėtiną Rusijos veiksmų planą, teigia britų dienraštis „The Guardian“.
Buvęs JAV valstybės sekretoriaus padėjėjas Richardas Holbrooke‘as rugpjūčio 11 dieną pareiškė, kad kitu Rusijos „pastangų kurti naujas hegemonijos sferas“ taikiniu taps Ukraina. Ši idėja tarsi miško gaisras išplito Vakarų politikos ir žiniasklaidos pasaulyje, sukėlusi ir ekonomistų nerimą.
Pasak dienraščio, ši analizė remiasi tariamu situacijos Pietų Osetijoje ir Kryme panašumu bei vienbalsiais tvirtinimais apie Maskvos imperinius kėslus įsiveržus į Cchinvalį. Tačiau iš tikrųjų padėtis yra kur kas sudėtingesnė, nei teigiama šios analizėje.
Pirmiausia, padėtis Kryme ir Pietų Osetijoje toli gražu nėra tokia panaši, kaip kai kurie įsivaizduoja, teigiama straipsnyje. Kai žlugo Sovietų Sąjunga, Krymo gyventojai balsavo už tai, kad liktų nepriklausomos Ukrainos sudėtyje. Būtų pernelyg lengvabūdiška teigti, kad visi čia gyvenantys etniniai rusai, sudarantys 58 proc. visų Krymo pusiasalio gyventojų, norėtų prisijungti prie Rusijos ir tapti nepriklausomi nuo Ukrainos. „Aš tik noriu, kad maskoliai ir chocholai (paniekinami rusų ir ukrainiečių pavadinimai – red.) paliktų mus ramybėje ir galėtume gyventi savo gyvenimą“, – sakė vienas rusas taksistas, kai dienraščio žurnalistas gegužės mėnesį lankėsi Kryme.
Ukrainai priklausantis Krymas, turintis savo parlamentą, nedemonstruoja nė menkiausių galimo ginkluoto konflikto siekiant prisijungti prie Rusijos požymių, nors separatistinės nuotaikos čia periodiškai „banguoja“. Rusija be jokių abejonių turi galimybių sukurti Kryme problemų: čia įsikūręs jos Juodosios jūros karinis laivynas, o rusų kariai turi užėmę (neteisėtai) švyturį, rašo „The Guardian“. Rusija gali išprovokuoti situaciją, kai Ukrainos pajėgas bus bandoma pavaizduoti rusus puolančiu „agresoriumi“. Tačiau padėtis ten gerokai ramesnė, nei Pietų Osetijoje, ir bent kiek didesnio įtampos eskalavimo Kryme nepastebima.
Antra, Rusijos intervencijos Pietų Osetijoje ir Gruzijoje tikslai toli gražu nėra aiškūs. Žygis į Tbilisį ar Krymo užpuolimas vienareikšmiškai pademonstruotų Rusijos ketinimus, kurie iki pat šios dienos gana nesuprantami. Šis karas Rusijai tapo viešųjų ryšių katastrofa, teigia dienraštis. Rusijos reputacija Vakarų politikų ir investuotojų akyse nusmuko iki paties žemiausio šaltojo karo metų lygio. O jei Maskva nuspręstų užvaldyti Krymą, ji susidurs su dar rimtesne izoliacijos grėsme.
Galiausiai trečias ir pats svarbiausias dalykas: Maskva ir toliau tiki, kad, panaudojusi „minkštą jėgą“, ji per eilinius Ukrainos prezidento rinkimus 2010 metais laimės kovą dėl valdžios šioje šalyje.
Prezidentas Viktoras Juščenka prieš kelias dienas pareiškė turįs įrodymų, kad premjerė Julija Timošenko išdavė Ukrainą ir dirba Rusijai. Timošenko tylėjimas dėl karo Gruzijoje bei vengimas aiškiai išsakyti savo poziciją dėl Ukrainos stojimo į NATO tik dar sustiprino jai metamus kaltinimus, rašo „The Guardian“. Jų esmė – tvirtinimas, neva ji eis į 2010 m. Ukrainos prezidento rinkimus su „Maskvos bilietu“. Tai visai tikėtina, nes Maskva po efektingo susimovimo bandant falsifikuoti 2004 m. rinkimų Ukrainoje rezultatus vieno iš kandidatų – V. Janukovičiaus – naudai greičiausiai nusprendė „diversifikuoti“ savo pastangas.
Kita vertus, vertindamas konflikto esmę, Juščenka seka Saakašvilio pėdomis, rašo „The Guardian“. Jis prieš rinkimus siekia parodyti, kad yra nusiteikęs prieš Maskvą ir siekia pasinaudoti rusų įsiveržimo grėsme, siekdamas paskatinti NATO pasiūlyti jam narystės veiksmų planą.
Pasak dienraščio, yra ir dar vienas, grynai psichologinis aspektas. Maskva mano, kad Juščenka – tai kažkokia anomalija, nukrypimas nuo normos, kad šis žmogus bando pakenkti Ukrainai, nukreipti ją nuo teisingo vienijimosi su Rusija kelio. Karinis puolimas šiuo atveju taptų savo pralaimėjimo pripažinimu: nepajėgdama įtikinti Ukrainą, kad „rusiškas kelias“ veda į priekį, Maskva galėtų griebtis jėgos tik kaip paskutinės ir gėdingiausios priemonės situacijai po 2004 m. rinkimų pakeisti.
Vietoje rusų puolimo reikėtų laukti, kad Maskvos politinis elitas ir toliau kurstys neramumus ir kels problemas Kryme ir visoje Ukrainoje. Tai ir iš Maskvos miesto biudžeto skirti pinigai įtampai šalyje didinti, ir Rusijos pasų dalinimas, ir galingas vieno iš prorusiškiausių kandidatų Ukrainos prezidento rinkimuose finansavimas, rašo „The Guardian“.
